Pasak talkos iniciatoriaus Jono Audėjaičio, tokia žmonių pagalba buvo ypač reikalinga, nes praėjusiais metais inventorizavus kapavietes, buvo gautas tik jų skaičius ir užimamas plotas, o dabar, kai visi paminkliniai įrašai jau yra matomi ir įskaitomi, liks tik atlikti foto-fiksaciją ir nustatyti tikslias kapaviečių koordinates.
Talkos organizatorius ypač nudžiugino, jog į tokį netradicinį kvietimą sureagavo tikrai didelė Kauno miesto ir rajono visuomenės dalis. Talkoje iš karto pareiškė norą dalyvauti Kauno žydų bendruomenė, Kultūros paveldo departamento atstovai, VšĮ „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) steigėjai.
„Kai išgirdau apie šią talką, buvau tikrai nustebintas, tačiau maloniai. Pagaliau imtasi kažkokių realių veiksmų šiame objekte. Tai tikrai ypatinga vieta mūsų mieste, tad man buvo tikrai malonu prisidėti, nors su šiomis kapinėmis ir neturiu nieko bendro“, − kalbėjo vienas iš talkos dalyvių Algirdas.
Susidomėjimas Žaliakalnio žydų kapinėmis ir svarstymas, kaip reikėtų šią vietą pagaliau paversti gerbtina, lankoma atminimo vieta, buvo pradėti dar 2015 m., kai Kauno miesto savivaldybėje buvo įsteigta darbo grupė, atsakinga už šio objekto sutvarkymą ir restauracijos darbų organizavimą.
„Tai tik viena iš daugelio kitų Kauno miesto vietų, kur ne tik galima, bet ir privalu pradėti objekto tvarkymo klausimus. Juo labiau, kad tai ypač didelė teritorija, esanti pačiame miesto centre. Manau, jei mes parodysime pavyzdį, vėliau galima tikėtis sulaukti teigiamo grįžtamojo ryšio. Juk visi norime gyventi jaukiame ir saugiame mieste, tad ši talka yra pirmas žingsnis to link“, − apie bendruomenės talką kalbėjo visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius Andrius Palionis.
Minėta darbo grupė buvo įkurta kol kas prižiūrėti tik Žaliakalnio kapines, bet, kaip teigia darbo grupės pirmininko pavaduotojas prof. J.Audėjaitis, nėra jokių abejonių, kad, jeigu pajudės šių kapinių klausimas, toliau bus plečiama darbo grupės veikla ir sprendimo metodai bus pritaikomi, pavyzdžiui, Kauno Vilijampolės žydų kapinėms.
