Pagal galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, parlamento rinkimuose dalyvaujanti partija gali gauti Seimo nario mandatų, jei už ją daugiamandatėje apygardoje balsuoja ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Seime naujai kuriamame Rinkimų kodekse siūloma šią tvarką palikti.
Tačiau tautos atstovai iš opozicinės Lietuvos regionų frakcijos, atstovaujantys LLRA-KŠS, R.Tamašunienė ir Č.Olševskis esančią tvarką siūlo taisyti.
Pagal jų siūlymą, partija, kurių narių tarpe ir jų valdymo organų tarpe yra ne mažiau kaip 75 proc. ne lietuvių tautybės asmenų, parlamento rinkimuose galėtų gauti mandatų, jei už ją daugiamandatėje apygardoje balsuotų ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Politikų įsitikimu, tokie pataisymai leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime.
Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms.
„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012 metų, 2016 metų ir 2020 metų rinkimų pateiktose ataskaitose nurodo, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms.
Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą“, – taip savo siūlymą argumentuoja jo teikėjai.
Panašių iniciatyvų lengvinti patekimo į Seimą sąlygas LLRA-KŠS atstovai yra teikę ir anksčiau.
LLRA-KŠS – politinė partija, kuri nurodo atstovaujanti tautinių mažumų interesams.
Per 2020 metų Seimo rinkimus partija neperkopė 5 proc. barjero ir surinko 4,8 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
