– Kokie yra jūsų LLRA-KŠS norai, pageidavimai sprendžiant, ar jungtis prie koalicijos? – 15min paklausė V.Tomaševskio.
– Mes gavome oficialų pakvietimą šiuo metu. Tai jau ne pirmas pakvietimas. Kol kas tik tiek galiu pasakyti. Kadangi mes tik pradėjome partijoje diskusiją. Dar jos neapibendrinome. Aišku, nėra jokio sprendimo pradėti derybas.
– Kas turi tą sprendimą partijoje priimti ir kada?
Laukiame nuomonių mūsų narių. Apibendrinsime tas nuomones ir po poros savaičių gal priimsime sprendimą, ar pradėti derybas. Jei priimsime sprendimą pradėti derybas, tada deleguosime į derybų grupę asmenis, kad jie išreikštų mūsų poziciją. Akivaizdu ir vienareikšmiška, kad mums svarbiausia programinės nuostatos. Kad jos būtų įtrauktos į Vyriausybės programą.
Dabar mes darome įtaką labai svarbiems sprendimams. Mūsų balsai – lemiami, o mes nesigadiname nervų ir sveikatos.
– Kokios pagrindinės nuostatos?
– Tai pirmiausia mūsų projektas, mūsų siūlymas, dėl kurio mes spaudžiame kiekvienais metais priimant biudžetą – vaiko pinigai. 120 eurų. Tai mūsų tikslas mažiausiai 100 eurų jau kitais metais, nes dabar šie pinigai nebeatitinka situacijos ir reikia skubiai remti šeimas. Paskui vaistai labai svarbu pensininkams, nes pensijos labai mažos ir pagyvenę žmonės išleidžia didelę dalį, jei ne daugumą pensijos, vaistams.
Stabdo tai, kad laiko neliko daug iki kitų rinkimų. Ir yra tokia grėsmė, kad nepavyks to realizuoti.
Taip pat turime stiprinti savivaldos kompetencijas ir finansines galias. Mes tik 14 proc. biudžeto išleidžiame per savivaldą, tai toks antirekordas ES. Ši valdžia yra arčiausiai žmonių, ten jie ateina, kreipiasi, nori gauti pagalbą ir paramą, bet negali, nes trūksta ir kompetencijos, ir pinigų.
Pagaliau, keliai. Mes jau anoje Vyriausybėje pastūmėme šitą klausimą, kad vietiniai keliai, įvažiavimai, automobilių aikštelės, žvyrkeliai būtų asfaltuojami labai skubiai. Mes turime kitaip naudoti lėšas keliams. Dabar dauguma pinigų eina respublikiniams keliams, kartais ten naujas asfaltas klojamas, o nėra efektyvumo periferiniams keliams.
Ir, aišku, jaunimo stiprinimo politika. Kova su nedarbu jaunimo, kad jis neišvažiuotų. (…) Kad iki 26 metų pradėję dirbti jaunuoliai metus būtų atleidžiami nuo mokesčių, kad jie pajustų didesnes pajamas ir neišvažiuotų iš Lietuvos.
– Jei jau žinote, ko reikalausite, kas jus stabdo nuo derybų dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos?
– Kas stabdo? Pirmiausia, jei pavyks priimti šiuos mūsų punktus, tai mums būtų didelė pažanga. Bet stabdo tai, kad laiko neliko daug iki kitų rinkimų. Ir yra tokia grėsmė, kad nepavyks to realizuoti. Tai pirmiausia stabdo.
Be to, yra neaiški politinė situacija po rinkimų. Naujas šalies vadovas, ir mes nežinome, kaip susiklostys santykiai parlamento daugumos su juo. O dar nežinome iki galo ir didžiausios partijos planų. Ką jie planuoja? Pastaruoju metu buvo labai daug vienas kitam prieštaraujančių pareiškimų, skirtingos informacijos. Mes iki galo nežinome, ką jie galvoja, todėl žiūrime atsargiai į šį pakvietimą. Mes visada remiame gerus sprendimus Seimo daugumos ir dažnai mūsų balsai buvo lemiami. Ir dėl mokesčių reformos, ir vaiko pinigų, kurie mūsų netenkina, bet pirmas žingsnis mūsų dėka žengtas. Taip pat ir dėl Šeimų kortelės. Daug padaryta, bet norisi sparčiau.
Pastaruoju metu buvo labai daug vienas kitam prieštaraujančių pareiškimų, skirtingos informacijos. Mes iki galo nežinome, ką jie galvoja.
– Vis dėlto „valstiečiai“ nori jau rytoj pradėti derybas. Ar jūs jose dalyvausite, jei partijos sprendimo derėtis nėra?
– Ne, ne, ne. Derybos tai jau yra rimtas dalykas. Konsultacijose dalyvausime, su žiniasklaida bendrausime, viskas bus viešai, bet derybų nebus, nes mes neturime sprendimo.
Dabar svarbiausia – konsultacijos partijos viduje. Jau rytoj susitiksime aptarti rinkimų, aptarsime ir šį klausimą. Sužinosime nuomones iš visų skyrių. Nėra skubotumo, yra daug laiko.
– Kalbama apie tai ne pirmą savaitę. Kaip jūs jaučiate partijos nuotaikas? Pasiryžę bendradarbiauti ir dirbti Vyriausybėje jūsų partijos atstovai, ar ne?
– Tas nuotaikas lemia ir mūsų ne pati linksmiausia patirtis. Mes turime tą liūdną patirtį dirbant koalicijoje 2012-2014 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. Tai buvo vienas didelis nesusipratimas. Jokia programa nebuvo vykdoma. Jokia sutartis nebuvo vykdoma. Tai buvo nesusipratimas.
Mes galiausiai išėjome iš koalicijos, nes dirbti buvo neįmanoma. Dabar jau atmosfera yra geresnė, bet partijos nariai prisimena tą patirtį. Ypač tie, kurie užėmė pareigas, norėjo vykdyti programą, bet buvo suvaržyti. Praktiškai jokių sprendimų Vyriausybė nepriimdavo. Tai buvo tipinė stagnacija. To mūsų žmonės bijo, kad kartais eini į koaliciją, prisiimi įsipareigojimus, bet nieko negali padaryti.
Mūsų dabartinė situacija yra tam tikra prasme net efektyvesnė nei buvo tada, kai priklausėme koalicijai. Dabar mes darome įtaką labai svarbiems sprendimams. Mūsų balsai – lemiami, o mes nesigadiname nervų ir sveikatos.
Mes turime tą liūdną patirtį dirbant koalicijoje 2012-2014 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. Tai buvo vienas didelis nesusipratimas.
– Tai jums dabar toks bendradarbiavimas neformalus yra patogus, nes jūsų balsai auksiniai, jūsų pageidavimai girdimi?
– Čia ne apie patogumą. Mes neieškome patogumo, jokiu būdu. Kalbu apie efektyvumą. Apie sprendimų priėmimo greitį. Kadangi yra pasiūlymas ir vyksta konsultacijos. Sprendimas priimamas, tada mes atitinkamai remiame kai kuriuos kitus žingsnius, kurie gal mūsų manymu nėra pirmaeiliai.
Priklauso nuo daugumos, ar jie nori bendradarbiauti, ar jie nori priimti sprendimą, bet mes nesame tokioje situacijoje, kai esame koalicijos nariai, bet turime būti prašytojai. Efektyvumo požiūriu, tokia situacija labai prasta, o žmonės laukia pokyčių.
– Gal jūs skaičiavote, kiek jūsų siūlomi sprendimai kainuotų kitų metų biudžetui? Kokia jų kaina?
– Nėra labai dideli pinigai. Papildomai reiktų 200 mln. eurų. Mes kartu siūlome iš kur paimti 104 mln. eurų. Mes siūlome 0,4 proc. apmokestinti bankų aktyvus. Tai daro Jungtinė Karalystė ir kitos valstybės. Čia normalu. Mokestis nėra didelis, bet biudžetui būtų didelė parama. Mes nekalbame tik apie pinigų dalinimą šeimoms, bet žinome ir apie pinigų šaltinius.
– Turiu paklausti ir apie postus. Socialdarbiečiai nori derybų nuo balto lapo, „tvarkiečiai“ – taip pat. Premjeras kalba apie pokyčius Vyriausybėje. Kaip manote, kokia būtų sąžininga proporcija dalijantis atsakomybę Vyriausybėje?
– Žinot, sąžiningai pasakysiu. Jeigu mums pavyks programines nuostatas išsiderėti, tada mes jokių postų galime neimti. Mes galime be postų pasirašyti koalicijos sutartį. Postai nėra tikslas.
– Anksčiau sakydavote kitaip. Teigėte, kad darbas koalicijoje tai darbas Vyriausybėje.
– Na, taip. Bet liko nedaug laiko. Čia yra jau naujovė, nes laikas greitai bėga. Dabar mes turime žmonių kompetentingų ir sąžiningų apie dešimt, kurie galėtų užimti postus. Bet jie turi kitus darbus. Žinote, jie turi savo dabartines pareigas atiduoti kitiems. Čia rimti kadriniai pasistumdymai. Nėra taip lengva. O eiti dirbti metus... Po to kitos problemos atsiranda. Nėra taip, kad mes imsime žmones iš akademinės bendruomenės ar specialistus, kurie dažnai nelabai supranta, kaip reikia greitai sprendimus priimti. Jie turi žinių, bet neturi praktikos.
Jei išsiderėsime programinius punktus, mes galime pasirašyti be postų. Mes galime paremti ir kokį vieną nepartinį ministrą, jei reikia dėl tokios praktikos. Nėra didelio skirtumo. Bet mūsų diskusijos tik potencialios, o nuostata labai principinga. Programinis sutarimas, jei partijos taryba nutars, kad į koaliciją išvis reikia jungtis.
