Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) ir profesinių sąjungų sudaryta ekspertų grupė, atlikusi rizikų vertinimą, ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjams pristatys konkrečius siūlymus dėl sveikatos apsaugos reformos įstatymų paketo.
Be to, susitikime bus įvardytos naujos rizikos, kylančios dėl Seime rengiamo projekto, kurį priėmus, būtų steigiami nauji, iš valstybės biudžeto išlaikomi netradicinės medicinos centrai, užuot stiprinus esamus visuomenės sveikatos centrus ir biurus.
Dėl tinklo pertvarkos neatlikus analizės. LMS atkreipia dėmesį, kad efektyvi pertvarka negalima be išsamios kaštų ir poreikio analinės ir skaidrių, viešų, visiems aiškių kriterijų. Tai nėra padaryta. Reikalingi duomenys apie geografinę-demografinę padėtį, paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų poreikį. Taip pat reikalingos demografinių pokyčių prognozės; nuo šio faktoriaus priklausys, kiek ir kokių ligų specialistų reikės per ateinančius 5–10 metų.
Siekiant veiklų efektyvinimo bei adekvataus finansų paskirstymo, įstaigoms siūloma privalomai atlikti ne tik vidaus medicininį auditą, bet ir išorinį, nepriklausomų ekspertų auditą. Visų įstaigų kontrolė turi būti atliekama periodiškai, kompleksiškai, pagal standartizuotus klausimynus bei metodikas.
Dėl ligoninių valdymo struktūros. Pertvarkant universiteto ar respublikos lygmens ligoninių valdymą, Seimo priimtame įstatyme siūloma įvesti valdybas. Tai sveikintinas žingsnis, tačiau valdybų funkcijos nėra aiškiai apibrėžtos ir joms nėra suteikti realūs valdymo įgaliojimai. Netgi ir šie minimalūs pokyčiai aktualūs tik nedidelei daliai gydymo įstaigų.
Taip pat efektyvių kolektyvinių valdymo institucijų įvedimas visose ligoninėse arba bent regionų lygmeniu sukuriant bendras kolegialias kelių regiono ligoninių valdymo struktūras leistų pritaikyti progresyvių Europos šalių patirtį ir sudarytų prielaidas racionaliam išteklių valdymui ir efektyvios ir tvarios stacionarinės pagalbos užtikrinimui.
Dėl sąžiningos konkurencijos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos turi būti skiriamos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, tačiau remiantis teisinga paslaugų poreikio ir įstaigų galimybių teikti aukštos kokybės paslaugas analize.
Siekiant užtikrinti aukštos kokybės paslaugas bei apsaugoti tiek įstaigas, tiek pacientus nuo nepageidaujamų apmokestinimų, būtina peržiūrėti PSDF finansuojamų paslaugų bazinius įkainius, kurie neatitinka šių dienų realių priemonių ir paslaugų savikainos.
LMS nepritaria formuluotei, kad sutartys su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) būtų sudaromos tik su įstaigomis, kurios turi patirties teikiant tos rūšies paslaugas. Tai yra nesąžiningos konkurencijos požymis, kai nebus galima diegti naujų paslaugų bet kokioje veikiančioje ar naujai įsikūrusioje įstaigoje, nors tokių paslaugų poreikis regione didės. Paslaugų diegimas ir sutarčių pasirašymas dėl valstybės finansavimo turi būti sudaromas remiantis paslaugų poreikio analize.
Pasirašant sutartis su TLK, siūloma nurodyti ne tik gydytojų specializacijas ir skaičių, bet ir papildomo personalo, siekiant kokybiško paslaugos atlikimo (pvz., chirurgas negali atlikti operacijos be operacinės slaugytojos). Tuo tikslu būtina peržiūrėti visus paslaugų teikimo aprašus (sudarytos tikslinės darbo grupės iš tos srities specialistų), praplečiant juos ir tiksliai nurodant, kokias paslaugas kokie specialistai gali suteikti;
Atsižvelgiant į dabartines technologijų išsivystymo ir žmogiškųjų gebėjimų sąlygas, būtina peržiūrėti visas veikiančias Medicinos normas (MN), patikslinant ir specialistų kvalifikacijas, kompetencijas bei etatinius darbo krūvius;
Dėl „atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmės“ pasirašant sutartis stebimas prieštaravimas ir dviprasmybė. Jei savivaldybėje susidaro naujas poreikis naujai paslaugai ar susidaro per ilgos eilės pas tam tikrus specialistus – kaip bus vertinama naujų paslaugų be patirties teikimas? Ar naujų (privačių) įstaigų kūrimasis, jei jos tos paslaugos anksčiau neteikė? Nauja įstaiga nereiškia blogesnės paslaugų kokybės (pvz., nauja įstaiga samdo jau patyrusius specialistus);
Dėl anksčiau suteiktų paslaugų skaičiaus – taip pat prieštarauja sąžiningai konkurencijai, jei įsikūrė nauja įstaiga, kuri iki šiol neteikė paslaugų, arba ta pati įstaiga nusprendė teikti naują paslaugą.
LMS įsikūrė 2017 metų lapkritį. Organizacijos tikslas – atkreipti dėmesį į rizikas, kurias kelia nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas bei vykdoma reforma, ir teikti racionalius siūlymus, kaip gerinti šią sistemą, nesukuriant žalingų padarinių. LMS vadovas yra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, šios organizacijos Tarybos pirmininkė – gydytoja embriologė Živilė Gudlevičienė.
