Kaip atrodė protesto akcija „Šauksmas“, kurioje dalyvavo virš 100 žmonių – vaizdo įraše:
Kodėl aukštosios mokyklos dėstytojai, mokslininkai, studentai nutarė šaukti?
„Kitos priemonės nebepadeda, – atsakė V.Lukočius. – Mes reikalaujame daugiau dėmesio jaunai kartai, daugiau dėmesio senai kartai, kuri moko jaunąją kartą, ir daugiau finansinės paramos. Taip pat ir daugiau atsakomybės, kad visa Lietuva neišsivažinėtų ir kad negyventų pusbadžiu.“
Ieškosi papildomos veiklos
LMTA dėstantis V.Lukočius reiškė norą, kad jo darbo krūvis būtų adekvatus, o užmokestis – orus ir garbingas.
„Kad tai nebūtų, kaip aš kartais vadinu, stipendija, kurią mes taip pat gauname, ir negalime dedikuoti savęs tiesioginiam darbui“, – paaiškino jis, pridurdamas, kad iš dėstytojo atlyginimo išgyventi neįmanoma, tad esą tenka koncertuoti, darbuotis papildomai.
Nors Vyriausybė pasiūlė kitąmet dėstytojų darbo užmokestį didinti 10 proc., V.Lukočius leido suprasti, kad to negana: „Aš manau, tas 10 proc... Prie 200 eurų pridėkim 10 proc., bus 220 eurų. Ar tai labai padeda? Turbūt ne.“
Seimas kitų metų biudžetą priiminės antradienį, tad laiko žymiems pokyčiams beveik neliko. Tiesa, dirigentas jų ir nesitiki.
„Mes pakeisti per parą turbūt ir neketiname. Mes norime eilinį kartą arba išskirtinį kartą – tokio dar nebuvo – atkreipti dėmesį ir priminti apie save“, – nurodė jis.
Klausiamas, kodėl bendruomenė pasirinko tokią protesto formą, tai yra, šaukti, o ne, pavyzdžiui, skanduoti, dirigentas atsakė, kad siekiant išreikšti savo norus ir troškimus žodžių nereikia.
V.Lukočius diriguodamas masei klykiančių žmonių teigė pasikrovęs: „Čia kaip romėnų imperijoje – tautos klyksmas. Tai yra akademinės visuomenės paskutinis gervės šauksmas. Puikus jausmas. Aš pasikroviau.“
Riksmas iš nevilties
Akcijoje dalyvavęs aktorius Sakalas Uždavinys kritikavo valdžią dėl požiūrio į kultūrą ir švietimą.
Šita akcija, aš manau, ne akių draskymas, ne daužymas puodais ar spjaudymas į veidą.
„Šita akcija, aš manau, ne akių draskymas, ne daužymas puodais ar spjaudymas į veidą. Tai bandymas atkreipti visų mūsų dėmesį į prioritetus, į tai, kas mes esame, ir kas norime būti – tiek savo valstybėje, tiek pasauly“, – komentavo jis.
Protestuota, anot jo, ne dėl per menko finansavimo: „Per mažai pinigų? Jų visada bus per mažai, bet kuriai biudžetinei organizacijai pinigų bus per mažai nesvarbu, kurioj šaly. [...] Aš manyčiau, [svarbiausia] – požiūris. Jeigu menininkai, profesoriai, dėstytojai jaus, kad valstybei tai yra svarbu, kad ji laiko jų darbą ir jaunų žmonių lavinimą prioritetu, tada manyčiau rasim bendrą kalbą.“
Protesto akcijos viena iniciatorių kino režisierė Giedrė Beinoriūtė teigė, kad šaukiant bandyta solidarizuotis su kitomis aukštosiomis mokyklomis: „Norim atkreipt dėmesį į nenormalią švietimo ir mokslo situaciją.“
Netradicinė akcijos forma, jos teigimu, susijusi su vienos menininkės pasirodymu ir JAV prezidento rinkimais.
„Protesto forma gimė iš menininkės Laurie Anderson performenso. O jai idėja kilo kai po D.Trumpo (JAV prezidento – 15min) išrinkimo vieną rytą ji išgirdo klyksmą balkone. Ir kitą rytą išgirdo tokį patį riksmą. Pasirodo, tai buvo Yoko Ono, kuris šaukė iš nevilties. Mums pasirodė, kad tai puiki forma išreikšti tai, kaip mes jaučiamės“, – idėją pristatė G.Beinoriūtė.
Datą pasirinko ne atsitiktinai
Ji tikino, kad diena protestuoti pasirinkta ne atsitiktinai – tai susiję su biudžeto priėmimu: „Ir visas Vilniaus universiteto sambrūzdis kilo sužinojus apie tai, kas numatyta biudžete.“
LMTA bendruomenė, anot kino režisierės, nori, kad dėstytojų darbo užmokestis 10 proc. augtų ne nuo rugsėjo, kaip planuojama, o nuo sausio, nors per parą pokyčių nesitiki.
„Nesitikim. Bet mums labai svarbu parodyti, kad mes vieningi, stiprūs, jėga, solidarūs. Kad nenutilsim“, – pabrėžė G.Beinoriūtė.
Seimui svarstant kitų metų biudžetą akcijas dėl per menko finansavimo rengė ir kitų aukštųjų mokyklų bendruomenės, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas dalijo diplomus už „ačių“, paskelbė dviejų dienų nedarbą. Lapkričio 28-ąją dalis dėstytojų prisidėjo prie įspėjamojo švietimo darbuotojų streiko.
