Apie ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narį Matą Maldeikį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė praėjusią savaitę.
Įtariama, kad Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius jam pasiūlė 50 tūkst. eurų kyšį, kad M.Maldeikis palaikytų ir paveiktų kitus tautos atstovus, siekiant sustabdyti ar neribotam laikui atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.
Kokį konkrečiai, STT neįvardijo.
K.Motiečiui pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Dėmesio centre – pataisos, didinančios mokesčius
Tuo pačiu įtariamas ir azartinių lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkas Samoilas Kacas.
Jis – Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) valdybos pirmininkas, bet sulaukęs įtarimų pareigas suspendavo.
Koks S.Kaco vaidmuo tiriamame nusikaltime, STT nesukonkretino.
Vienas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas, didinančias mokesčius loterijų ir lošimų organizatoriams, tautos atstovai registravo gegužės 20-ąją.
Tai padarė didelė dalis narių iš Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos bei keli kiti parlamentarai.
Pataisos praėjo pateikimo stadiją Seime, jomis siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.
Nuo tada, kai pataisos buvo registruotos, įvairūs lobistai siekė jas koreguoti, paveikti svarstymo eigą ar teikė kitus su lošimų ir loterijų rinka susijusius siūlymus.
Apie tai galima spręsti iš informacijos, pateiktos Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS).
Poveikio siekė trys organizacijos
Birželio 4-ąją vykdytą lobistinę veiklą čia deklaravo NLŽVA prezidentas, „Tete-a-tete“ direktorius Olegas Smirnovas.
Dvi dienos prieš tai Seimo nariams, prezidentūrai, Vyriausybei ir Finansų ministerijai jis siūlė atlikti antikonkurencinių veiksmų tyrimą azartinių lošimų ir loterijų rinkose.
Taip pat – įgyvendinti institucinę Lošimų priežiūros tarnybos reformą, parengti naujas Azartinių lošimų, Loterijų, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų redakcijas.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK), asociacija „Investors' Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija birželio 7 dieną pateikė siūlymą nepriimti minėtų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų.
Apie tai SKAIDRIS pranešė politikos asistentas Vilius Kriaučiūnas.
Siūlymas, pasak jo, pateiktas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai ir BFK.
Birželio 8-ąją dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų ir su jomis susijusių Loterijų įstatymo pataisų į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narius, BFK narius ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą kreipėsi Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas.
Konkretų projektą perleido parlamentarui
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos ir BFK nariams jis nurodė siūlęs nepritarti minėtoms pataisoms, o A.Matului perleido konkretų teisės akto projektą.
A.Karaliūnas prašė suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų verslų apmokestinimą, nustatant vienodą mokesčio bazę (gautas pajamas) ir vienodą mokesčio tarifą – 5 proc.
Tokį siūlymą A.Matulas birželio 8-ąją ir užregistravo, įvardijo, kad jį parengė kartu su LLA prezidentu.
Kodėl?
15min politikas teigė, kad tai įeina į jo ilgametę strategiją kovoti su priklausomybėmis.
„Santykio su asociacija nėra jokio, aš asociacijos prezidento net nepažįstu, bendravome tik elektroniniu būdu. Kaip ir to neįvertinau, dabar net galvoju, ar man reikėjo ją registruoti. Bet manau, kad valstybė neturi skatinti lošimų“, – komentavo A.Matulas ir tikino, jog įtvirtinus jo registruotą siūlymą lošimų patrauklumas mažės, o valstybė į biudžetą surinks daugiau lėšų.
Panašiai kalbėjo ir LLA prezidentas A.Karaliūnas.
Svarbiausia, kad azartiškumas mažėja.
„Mokestinė sistema pasidaro paprastesnė, nes loterijos yra viena bazė, vienas tarifas, azartiniuose lošimuose yra dvi bazės ir penki tarifai <...>, į valstybės biudžetą [nueis] daugiau pinigų – kartais, penkiais berods, ir svarbiausia, kad azartiškumas mažėja, mažėja probleminių žaidėjų ir sprendžiasi bloga lošimų reputacija“, – apie tai, kas keistųsi priėmus jo inicijuotą siūlymą, pasakojo A.Karaliūnas.
A.Matulą išsirinko pagal jo interesų lauką
Į A.Matulą LLA prezidentas teigė pasikreipęs, nes jis domėjosi priklausomybėmis ir praėjusiais metais dirbo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje.
„Aš per įvairių klausimų svarstymus matydavau, kad jis yra neabejingas tai temai“, – kalbėjo A.Karaliūnas.
Su A.Matulu jis teigė nesusitikinėjęs, o pasiūlymą dėl įstatymo esą pateikė raštu.
„Aš jam nusiunčiau elektroniniu paštu tokį variantą“, – tikino LLA prezidentas.
Šios asociacijos iniciatyva gimė ir LVK siūlymas nepriimti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų.
Tai 15min patvirtino LVK komunikacijos vadovė Kamilija Linkutė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad konfederacijos atstovas V.Kriaučiūnas buvo tik tokio siūlymo raštu rengėjas ir asmeniškai Seimo nariams nieko nesiūlė.
„Seimui siųstas raštas buvo pasirašytas Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Eglės Radišauskienės, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko ir asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės. Raštas išsiųstas šių organizacijų vardu“, – atsakyme 15min nurodė K.Linkutė ir pridūrė, kad jį gavo Seimo komiteto ir komisijos nariai bei biurų vadovai.
LVK atstovė teigė, kad į raštą politikai nesureagavo.
NLŽVA valdžiai nusiuntė memorandumą
Jokios reakcijos iš politikų, kai valdžios institucijoms išsiuntė memorandumą dėl lošimų ir loterijų rinkos tendencijų bei reguliavimo, teigė nesulaukęs ir O.Smirnovas.
Jame esą ir siūlyta imtis lošimų ir loterijų rinkų tyrimo, keisti įstatymus ir kita.
„Jokios reakcijos nesulaukėm. Gaila, daug kas parašyta“, – apgailestavo NLŽVA prezidentas.
Memorandume užsimenama ir apie gegužę Seime registruotas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas.
Jokios reakcijos nesulaukėm. Gaila, daug kas parašyta.
Jas priėmus, paskata lošti augtų, o į biudžetą būtų surenkama mažiau lėšų, teigė NLŽVA.
„Pagal naują projektą būtų apmokestinamos lošimų veiklos pajamos, o ne išplatintų bilietų suma. Kitaip tariant, loterijų organizatorius būtų skatinamas ir galėtų mažinti mokesčio bazę didindamas prizinio fondo sumą.
Tai reikštų, jog kartu su didėjančiu priziniu fondu didėtų patrauklumas lošėjams (didesnis laimėjimas – didesnė paskata lošti), o tuo pat metu mažėtų į biudžetą surenkamos mokestinės lėšos (lyginant su lėšomis, kurios surenkamos mokesčius skaičiuojant nuo išplatintų bilietų tiražo sumos)“, – dėstoma memorandume.
Skaidrumo padaugėtų skelbiant, kas įeina į Seimą
Vertindamas tai, kad loterijų ir lošimų rinkose veikiantys lobistai deklaravo apie savo įtaką teisėkūros procesui, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad skaidrumo šioje srityje daugėja.
Visgi daug tokios veiklos dar lieka šešėlyje.
„Klausimas, kiek ir ko nematome. Iš kolegų, organizacijų atstovų girdžiu, kad šiuo metu matome galbūt tik dešimtadalį visko, kas iš tikrųjų vyksta“, – 15min komentavo jis.
Šiuo metu matome galbūt tik dešimtadalį visko, kas iš tikrųjų vyksta.
Tam, kad skaidrumo būtų daugiau, lobistų deklaracijos galėtų būti išsamesnės, o politikai turėtų aktyviau pasakoti, kas darė įtaką kuriant vieną ar kitą teisės aktą, skelbti apie susitikimus, kuriuose teisės aktai aptarinėjami, pažymėjo S.Muravjovas.
Taip pat, pasak jo, verta viešai skelbti informaciją apie asmenis, kuriems išduodami vienadieniai leidimą įeiti į Seimą, prezidentūrą ar kitas viešojo sektoriaus institucijas.
„Šituos duomenis reikėtų saugoti ilgiau nei vienerius metus. Manau, juos reikia saugoti bent trejus metus tam, kad ta pati Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų, jei reikėtų, tinkamai vykdyti tyrimus, susijusius su galimai neteisėta lobistine veikla“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Svarbiausia pagrįsti, kodėl lobisto siūlymas tiko
Komentuodamas tai, kad parlamentaras A.Matulas registravo lobisto inicijuotą siūlymą ir jie abu apie tai paskelbė viešai, „Transparency International“ atstovas pastarąjį žingsnį įvertino palankiai.
„Kad politikai bendrauja ir su registruotais lobistais, tame nieko blogo nėra. Tai – visiškai natūralu ir labai gerai, kad jie deklaruoja tuos susitikimus, praneša apie tai, kad galbūt į tam tikrus siūlymus buvo atsižvelgta. Svarbiausia, kad jie galėtų pagrįsti, kodėl taip yra daroma“, – dėstė S.Muravjovas.
„Demokratinėje valstybėje labai svarbu įsiklausyti į kuo įmanoma platesnį nuomonių spektrą, išgirsti įvairias pozicijas. <...> Tačiau tikimės dviejų dalykų: skaidrumo – norime žinoti su kuo buvo susitikta ir apie ką buvo kalbėta, ir norime turėti kuo vienodesnį priėmimą prie mūsų sprendimų priėmėjų“, – pridūrė jis.