Jei prezidentas įstatymą pasirašys, nuo 2021 metų sausio 1-osios verslo asociacijoms reikės registruotis lobistais. To neteks daryti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, viešiesiems juridiniams asmenimis, tenkinantiems viešąjį interesą.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas siūlė numatyti, kad apie lobistinę veiklą reikėtų pranešti ir nevyriausybinėms organizacijoms, bet Seimas jo iniciatyvos svarstyti nepanoro.
Dabar apie poveikį teisėkūros procesui deklaracijas turi teikti tik lobistai, tačiau Seimas nusprendė, kad jas turėtų pildyti ir politikai.
Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalės Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto.
Tą asmenys turės padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.
Institucijų vadovams apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto turės pranešti valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar asmenys, kurie dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus.
Įsivaizduojama, kad tai esmingai pagerins teisėkūros proceso skaidrumą.
„Visuomenė turi daug pozityvių lūkesčių dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Įsivaizduojama, kad tai esmingai pagerins teisėkūros proceso skaidrumą, sumažins visokias neteisėtas įtakas tame procese“, – prieš priimant naują įstatymo redakciją kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.
Tiesa, jis pridūrė, jog dėl prievolės deklaruoti apie lobistų poveikį teisėkūros procesui Seimo nariai „turės vargo“.
„O Ramūnas Karbauskis, manau, tikrai šypsosi, nes jam kaip „Agrokoncerno“ vadovui, turinčiam visokių interesų, nereiks ypatingai stengtis deklaruojant, kaip jis tuos interesus aptaria su Seimo nariu Ramūnu Karbauskiu“, – pats šypteldamas pridūrė J.Razma.
Liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kaip buvo priimtas lobizmo įstatymas.
„Pats įstatymo priėmimas rodo spragas mūsų įstatymleidystėje. Gulėjo gal metus stalčiuje, kol nebuvo sulaikytas Valdas Sutkus. Ir tada – aplombas, rėkia, kad opozicija, žinau, mums trukdys, bet R.Karbauskis ryžtingai pateiks šitą įstatymo projektą. Štai tokį ir turime projektą“, – teigė politikas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai – „proginis įstatymas“ ir esą – skylėtas, kurį reikės taisyti.
Šiandieną jį teikia žmonės, kurie per kelis mėnesius neregistruoja nė vieno susitikimo su lobistais.
„Šiandieną jį teikia žmonės, kurie per kelis mėnesius neregistruoja nė vieno susitikimo su lobistais. Tai parodo tam tikrą veidmainiškumą. Ir ar jūs manote, kad kiekvieną gautą žinutę per mesendžerį, socialinius tinklus tie patys žmonės ims karštligiškai deklaruoti?“ – klausė ji ir tikino, kad prievolė politikams deklaruoti apie lobistų įtaką praktikoje neveiks.
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją prilygino dezodorantui, kuris „nors prieš rinkimus pagerintų kvapą“. Kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą jis pavadino dekoratyviniu. P.Urbšio įsitikinimu, tai lobistų ir politikų kontroliuoti nepadės.
„Už“ Lobistinės veiklos įstatymo pokyčius balsavo 61 Seimo narys, „prieš“ – 8, 26 parlamentarai susilaikė. Vieningai dėl pataisų balsavo tik opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcija – jos nariai arba balsavo „prieš“, arba susilaikė. Kitose frakcijoje nuomonės išsiskyrė.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją valdantieji „valstiečiai“ į Seimą atnešė po to, kai teisėsauga inicijavo korupcinę bylą. Joje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.
