Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2018 10 15

Lobizmo reguliavimas: nesutariama dėl „kryžminio“ veiklos deklaravimo

Siūloma, kad konkrečių pasiūlymų teisės aktams teikimas būtų laikomas lobistine veikla, nepaisant to, kas tokią įtaką teisėkūrai daro, t.y. lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis būtų laikomi ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks siūlymas penktadienį buvo svarstytas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijos metu aptariant naująjį lobistinės veiklos reguliavimą.
Seime balsavimas dėl urėdijų įstatymo
Seime / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, suinteresuoti asmenys, Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai.

„Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad, skirtingai nei yra dabar, registracija į lobistų sąrašą nebūtų privaloma, tačiau registruoti lobistai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) įgytų kitiems asmenims negarantuojamų teisių, pvz., dalyvauti pasitarimuose dėl rengiamo teisės akto be atskiro kvietimo, gauti nuolatinius leidimus patekti į įstatymų projektus rengiančių institucijų ar įstaigų patalpas, taip pat per 3–7 dienų laikotarpį gauti reikalingą informaciją“, – rašoma Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Kita naujovė – siūloma įvesti „kryžminį“ veiklos deklaravimą, nustatant, kad skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl konkrečios lobistinės veiklos būtų privalu teikti ne tik įtaką teisėkūrai darantiems asmenims, tačiau ir tiems, kam ta įtaka buvo daroma.

Šis siūlymas, kaip nurodo komiteto biuras, bei nevyriausybinių, bendruomeninių organizacijų veiklos deklaravimo klausimas ir sukėlė daugiausiai diskusijų.

Šiuo metu pareiga deklaruoti lobistinę veiklą yra tik lobistams, o asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, tokios prievolės neturi.

„Norint įtikinti, kad siūlomu reguliavimu siekiama ne gaudyti ir bausti lobistinę veiklą vykdančius asmenis, bet skatinti informavimą apie skaidrų dalyvavimą teisėkūros procese, siūloma įvesti mažareikšmiškumo kriterijų – nebūtų baudžiami asmenys, darę įtaką teisėkūrai iki 3 kartų per paskutinius 12 mėnesių ir to nedeklaravę, taip pat, jeigu būtų pavėluotai (ne ilgiau nei 3 mėnesius) pateikta deklaracija iki 5 kartų per paskutinius 12 mėnesių“, – nurodo Seimo komitetas.

Diskutuojant esą buvo iškelta idėja ir iš viso atsisakyti lobistinės veiklos reguliavimo, ir vietoj to papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymą nuostatomis dėl skaidrios įtakos teisėkūros procesams deklaravimo.

Išklausę visas diskusijos metu išsakytas pastabas ir pasiūlymus, projektą toliau tobulins Teisingumo ministerijos atstovai.

Vyriausybė Lobistinės veiklos įstatymo keitimo ėmėsi po to, kai Seimas birželį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rengtas išvadas apie neteisėtą poveikį politikams.

Jose rašoma, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas ir lobistinės veiklos priežiūros praktika neužtikrina lobistinės veiklos skaidrumo.

Išvadomis rekomenduojama parengti siūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos, atitinkamų „švelniosios teisės“ priemonių (pvz., elgesio taisyklių, nustatančių reikalavimą skelbti darbotvarkes, informaciją apie susitikimus, jų rezultatus, priimtus sprendimus, numatytus veiksmus), viešai skelbtinos informacijos minimalios apimties, jos paskelbimo terminų, informacijos apie susitikimus abipusio skelbimo, šios informacijos skelbimo reikalavimų vykdymo stebėsenos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos