Viename Londono pašte vadybininku dirbantis Darius (pašnekovo prašymu vardas pakeistas, – aut. past.), prireikus nesibodi padirbėti ir kitose pozicijose. Šiuo metu atostogų savo darbuotojus išleidęs emigrantas vienas pats darbuojasi pašte ir atlieka visus darbus.
Tiki, kad darbuotojai vagia
Ne pirmus metus užimantis šias pareigas lietuvis neslepia susidūręs ir su tautiečiais, kurie, pasak pašnekovo, stengiasi sutaupyti net siųsdami brangius daiktus, o vėliau dėl to nukenčia patys: „Lietuviai siunčia į Lietuvą įvairiausius daiktus. Ir batus, ir telefonus, ir pinigus. Viską paštu, kas mane nuoširdžiai stebina. Taip pat mūsiškiai nori siųsti kuo pigiau, todėl naudojasi neregistruotu paštu.
Praradus taip siųstą daiktą Jungtinės Karalystės paštas padengia iki 20 svarų sterlingų nuostolį, apie tai informuojame siuntėjus. Siunčiant siuntinius lietuviams dažniausiai koją pakiša jų taupumas, bet kaip sako patarlė, skūpus moka du kartus. Vienas lietuvis siuntė 300 svarų vertės įrenginį neregistruotu paštu. Po savaitės atėjo pasiteirauti, kodėl jo siuntinys nepasiekė gavėjo“.
Lietuviai siunčia į Lietuvą įvairiausius daiktus. Ir batus, ir telefonus, ir pinigus.
Emigrantas atviravo, kad tokiu atveju pašto darbuotojai negali niekuo padėti, neregistruota siunta nėra sekama, darbuotojai nežino, kurioje vietoje ir kada ji yra. Tokiu atveju siuntėjui pasiūloma užpildyti prašymą, kad jo siuntinio pradėtų ieškoti. Tiesa, šis procesas pradedamas tik negavus siuntos per 20 darbo dienų, mat paprastai Europos Sąjungos šalis iš Jungtinės Karalystės siunta pasiekia per 5 dienas.
„Kalbant apie Lietuvos paštą, nusiskundimus girdžiu ne pirmą kartą. Anglijoje visos siuntos paskirstomos automatiškai – keliauja konvejeriu, kuris nuskaitęs kodą paskiria siuntinį į jo vietą. Lietuvoje paskirstymas vis dar vyksta žmonių rankomis, o jų niekas netikrina. Pati darbo specifika nepasikeitusi nuo praėjusio dešimtmečio, o tai nėra gerai. Manau, kad darbuotojai tikrai gali pasisavinti siuntas“, – žodžių į vatą nevyniojo pašto darbuotojas.
Pasak vyro, Jungtinėje Karalystėje privaloma registruoti net ir paliktus ar pamirštus siuntinius. Juos pasaugojus tris mėnesius – išsiųsti atgal. Kiekvienas pašte atsidūręs paketas, sveriantis daugiau nei 100 g, privalo būti užregistruotas, o kiekvieną savaitę turi būti rengiamos ataskaitos, kas pateko į paštą, kas iš jo iškeliavo, kokias siuntas atsiėmė, o kokių – ne.
Nusivylęs Lietuvos paštu
Pašnekovo teigimu, labai sudėtinga pradanginti siuntinį Jungtinės Karalystės pašte: „Siuntinius priimdami kiekvieną dieną juos fiksuojame kaip, pavyzdžiui, prekių užsakymus parduotuvėje. Atvežęs darbuotojas drauge su priimančiu patikrina visus siuntinius, suskaičiuoja bei pasirašo dokumentus.
Neregistruotų siuntų Lietuvoje niekas niekur nepažymi, todėl nenuostabu, kad nemažai jų dingsta taip ir nepasiekę gavėjo.
Lietuvoje tai vis dar neprižiūrima. Registruoti siuntiniai taip pat žymimi ir prižiūrimi, tačiau kalbant apie paprastus, neregistruotus, situacija kitokia. Pastarųjų niekas niekur nepažymi, todėl nenuostabu, kad nemažai jų dingsta taip ir nepasiekę gavėjo. Tokie dalykai turėtų būti keičiami. Galiausiai darbuotojai turėtų būti mokomi, kaip bendrauti su klientais“.
Emigrantai dažnai skundžiasi ne tik siuntų pristatymu, bet ir pačių pašto darbuotojų atšiaurumu, neetišku bendravimu. Darius teigė ir pats tą patyręs gyvendamas Lietuvoje bei grįžęs atostogų į namus.
„Aptarnavimas, kokio sulaukiau iš pašto darbuotojų, Anglijoje būtų vertinamas labai neigiamai, žmogus tiesiog negalėtų dirbti pašte. Mane aptarnavo senyvo amžiaus moteris, kurios kalbos maniera tiesiog pribloškė. Žvelgė į mane iš aukšto ir elgėsi taip, lyg nesuprastų, kad aš esu klientas, norėjo, kad aš kuo greičiau dingčiau jai iš akių.
Kartą atėjau pasiimti siuntinio, darbuotojai gėrė kavą ir pasakė, kad jiems pietų pertrauka bei pasiūlė ateiti už valandos. Mano siuntinys gulėjo ant stalo, mačiau jį, tačiau nei vienas neatsikėlė ir neatidavė jo, o vėliau aš nebegalėjau ateiti. Aš pašte dirbu vienas, tačiau net ir pietų pertraukos metu atėjus klientui, jį aptarnauju“, – Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pašto darbuotojų elgesio skirtumus vardijo emigrantas.
Darbuotojams trūksta etikos
Vyras įsitikinęs, kad pašto darbuotojai Lietuvoje – nemotyvuojami, jiems mokama per mažai, o vadovai netinkamai su jais bendrauja. Dėl minėtų priežasčių darbuotojams stinga gerų manierų bei noro tinkamai atlikti savo pareigas.
Galbūt siuntoje buvę batai – vieninteliai tam žmogui? Gal siųsti pinigai – skirti pamaitinti skurdžios šeimos vaikus?
„Lietuvos pašto darbuotojai gauna minimalų atlyginimą, tad iš dalies juos suprantu. Anglijoje paprasti pašto darbuotojai irgi gauna minimumą, apie tūkstantį svarų, tačiau iš minimumo čia galima pragyventi. Be to, pastaruoju metu jie pradėjo streikų maratoną dėl per mažų algų.
Taip pat Lietuvos pašto skyriai valdomi iš vieno didžiausio pašto, tai reiškia – nėra artimo ryšio su pavaldiniais. Anglijoje veikia valstybinis paštas bei privatūs pašto skyriai. Privačių skyrių vadovai kasdien bendrauja su savo darbuotojais, iškilusias problemas sprendžia iš karto. Mes su viršininku kasdien susitinkame ir aptariame, kas gerai, o kas blogai, ką turėtume keisti, neužmerkiame akių prieš problemas“, – apie savo santykį su vadovu pasakojo Darius.
Būtent problemų sprendimą iš karto pašnekovas įvardijo, kaip vieną iš svarbiausių trūkumų Lietuvos pašto darbdavių ir darbuotojų santykiuose. Vyro manymu, dėl netinkamo požiūrio pasisavinamos ir siuntos, žmonės negalvoja, kokia jų svarba gavėjui.
„Jie nepagalvoja, kad siuntinys, kurį pasisavino, kitam žmogui gali būti labai svarbus. Galbūt siuntoje buvę batai – vieninteliai tam žmogui? Galbūt nebrangus daiktelis – svarbi šeimos relikvija? Gal siųsti pinigai – skirti pamaitinti skurdžios šeimos vaikus?“, – retoriškai klausė Londono pašto darbuotojas.