Buvęs Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Daumantas Mockus
„Politikai-populistai, dvasininkai ir portalų komentatoriai, kurie kelia per Lietuvą šiuo metu vilnijančias homofobijos bangas, po kelerių metų atrodys kvailai. Tai lengva nuspėti, nes Lietuvos kultūrinė ateitis yra pakankamai aiški: tereikia pasižiūrėti į labiau išsivysčiusias šalis, kurios perėjo tas pačias debatų, priešpriešos ir baimės dėl pokyčių fazes.
Asmeninio albumo nuotr./Daumantas Mockus |
Lietuvai šiuo atžvilgiu išties labai pasisekė. Langas į ateitį mums dabar, laisvės laikais, yra plačiai atviras. Protestuodami prieš elementarias žmogaus teises, seniai saugomas mums pavyzdį rodančiose Vakarų valstybėse, progreso nesustabdysime. Kylant pragyvenimo lygiui bei žmonių išprusimui, Lietuvą pasieks tie patys natūralūs ir logiški pokyčiai demokratijos, tolerancijos ir žmogaus teisių srityse.
Bet šioje situacijoje slypi auksinė galimybė mūsų nuomonių lyderiams, kurie kol kas tos galimybės žibėjimo pelenuose nepastebi arba nenori pastebėti. Tai - reta proga verslininkams, įžymybėms ir politikams pasakyti, kas dar nėra (bet bus!) suprantama daliai jų mažiau išprususių gerbėjų, klientų ar rinkėjų, besipriešinančių neva tautos išnykimu gresiančioms eitynėms. Tai - galimybė ne tik įsiklausyti į vyraujančią nuomonę, bet ir keisti, kai ji tampa pasenusi ir neteisinga.
Tad tikimės, kad krepšininkai, koncernų vadovai, gerbiami politikos lyderiai ar žymieji blogeriai neišsigąs negatyvių komentarų po savo straipsniais ar laikino nepopuliarumo ir prisidės prie istorijos, šiandien rašomos prieš pat mūsų nosis.“
Jungtinių Tautų Adaptacijos Fondo valdybos narė Laura Dzelzytė
„Aš žvelgiu kiek filosofiškai, bet negaliu išlikti nešališka. Lietuviai – darbšti tauta, mylinti savo vaikus ir pasižyminti stipriais įsitikinimais. Per ilgą istoriją ilgai kovojome už teisę būti individais: likti pagonimis, lietuviais lenkų ir rusų šešėliuose, nepriklausoma valstybe, išlaikyti savo kalbą, net jei ja kalba mažiau nei keturi milijonai iš septynių milijardų pasaulio gyventojų.
Individualumo puoselėjimas yra mūsų kraujyje, net ir užsienyje mes nepamirštame savo tapatybės, nes tai mus skiria iš minios.
Norėčiau tikėti, kad priešiški komentarai ir veiksmai LGBT atžvilgiu nėra visos tautos nuomonės atspindys, o tiesiog nelabai suprastos meilės sąvokos atgyvena.
Priešiškumas praeis, tai - laiko klausimas, bet svarbu apie tai kalbėti, nes individo laisvė neateina tylomis. Diskusijų apie tai tarsi daug, bet trūksta idėjinių lyderių tarp tautos vadovų. Juk visi juos rinkome tam, kad atstovautų visiems piliečiams ir jų interesams, nesvarbu, kokios spalvos, kokių pažiūrų ir kur esančius.“
Asmeninio albumo nuotr./Petras Vaičius |
Investicinio banko viceprezidentas Petras Vaičius
„Be abejo, būnant Europos Sąjungoje jau beveik 10 metų, buvo galima tikėtis didesnio progreso esminių žmonių teisių klausimais, o kai kurių politikų ir viešųjų asmenų retorika atrodo kaip dvelksmas iš gilios praeities.
Esu tikras, kad per artimiausius 10-15 metų Lietuvos visuomenė šiuo klausimu smarkiai pasistūmės į priekį, ir tokie renginiai taps visiškai įprastomis miesto šventėmis, kaip jau seniai yra daugelyje pasaulio miestų, pradedant mūsų kaimynais Šiaurės šalyse, baigiant katalikiškuoju Rio de Žaneiru ar Dublinu.
Prieš porą metų teko lankytis panašiame renginyje Londone, kuris paliko labai teigiamą įspūdį – puiki atmosfera, besilinksminantys miestelėnai, žygiuojantys įvairių organizacijų (politinių partijų, institucijų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sistemos NHS, Sičio bankų ir kt.) atstovai, politikos ir verslo lyderiai. Visa visuomenė solidarizuojasi ir palaiko šias paprastas žmogaus teises.
Daugelis dalykų, kurie kažkada buvo neįprasti, pavyzdžiui, moterų balsavimas ar lygios teisės darbe, juodaodžių teisės, buvo iškovoti viešųjų judėjimų pagalba. Tas pats vyksta ir su LGBT teisėmis. Tai, kas vyko JAV prieš 40 metu, Vakarų Europoje – prieš 20-25 metus, dabar vyksta Lietuvoje, taigi, manau, pokyčiai šioje srityje yra tik laiko klausimas ir jie ateis greičiau, nei dauguma tikisi.“