Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakydama kalbą iškilmingame minėjime teigė, kad ši diena Lietuvos valstybės istorijai tokia pat svarbi, kaip Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.
„Paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, atkurta Lietuvos nepriklausomybė, apginta Lietuvos nepriklausomybė“, – sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, be Sausio 13-osios nakties nebūtume tokie, esame. „Tai laisvė, prieš kurią beginklė net mirtis“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Anot jos, ta naktis Lietuvos istorijos puslapiuose viena tamsiausių, bet kartu – viena didingiausių. „Tą naktį visi ėjome dainuoti laisvę, jei reikės, net iki paskutinio atodūsio“, – sakė ji, teigdama, kad tą naktį budėjusių žmonių drąsa įkvepia iki šiol.
P.Vaitiekūnas: „Rusija dar atsiprašys“
Signataras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje per iškilmingą posėdį taip pat kalbėjo apie laisvę. Pasak jo, prieš 25 metus prasidėjęs Lietuvos laisvės žygis iki šiol nėra baigtas, nors priešas ir pasitraukė.
„Ši diena man įgauna naujų atspalvių. Tai priminimo atspalvis. Ši diena primena man apie laisvę. Ji primena man apie ryžtą, kurio ne reikėjo, bet dar reikia ir gal reikės. Ji primena, kad už laisvę kovojame kasdien, kad kartais už laisvę mokama krauju. Galbūt ne vieną, ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Kad ji nedovanojama. Ji – ne diplomas, ne pažymėjimas. O, jei dovanojama, tai nevertinama, ji laikina, trumpalaikė“, – graudinosi P.Vaitiekūnas.
Jis tvirtino, kad laisvė nėra abstrakti sąvoka. „Ją galima pačiupinėti. Tai – energetinės nepriklausomybės laivas Klaipėdoje, Būtingės terminalas, 44 proc. šilumos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių. Tai – mūsų narystė ES, NATO, tai mūsų euras“, – sakė jis.
Sausio 13-oji primena, kad už laisvę kovojame kasdien, kad už laisvę kovojame krauju. Kad ji nedovanojama. Ji – ne diplomas, ne pažymėjimas. O jei dovanojama, tai nevertinama, – sakė P.Vaitiekūnas.
P.Vaitiekūnas tvirtino, kad iki šiol yra ordos žmonių, kurie norėtų Lietuvos laisvę sutrypti, tačiau Lietuva jau yra Europos civilizacijos dalis ir tiki, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras, todėl jam galima duoti laisvę, nes, jei suklys, jis pasitaisys.
„Deja, su šita civilizacijos koncepcija yra daug nesutinkančiųjų. Kodėl tie šimtai milijonų Rytuose nesutinka ir nori užgesinti tą laisvę, ir atnešti kitą, savo supratimą apie pasaulį? Visų pirma – skurdas. Skurdas ir tamsumas. Tai propagandistinė smarvė, kuri persmelkusi jų televizorius, jų laikraščius, jų radiją. Jie yra apnuodyti propagandistinio melo. Tai fundamentalus nesėkmės ženklas, kuris persekioja tą šalį nuo pat pradžios. Nesugebėjimas sukurti sėkmės istorijos, kokią sugebėjo sukurti Lietuva ir tuo „pažemino“ kai kuriuos kaimynus. Tai galų gale šiukšlyno ekonomika, šiukšlyno finansai toje šalyje“, – pareiškė P.Vaitiekūnas.
Tuo tarpu Lietuvai, pasak P.Vaitiekūno, dabar svarbu yra tai, kaip stabdoma Vladimiro Putino politika, ir kaip padedama Ukrainai, kuri pakilo į kovą už laisvę. „Mes atiduodame šiandien skolą, kurią paėmėme prieš 24 metus“, – tvirtino P.Vaitiekūnas.
Signataras tvirtino, kad jokiu būdu nepasisako prieš rusus, kol nė vienas rusas neperžengė mūsų sienos su ginklu rankoje, ir net tiki, kad ateityje Rusija pati taps Europos civilizacijos dalimi.
„Matau, kad artėja laikas, kai iš šios tribūnos bus pasakyti žodžiai, nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už Lietuvos sovietinę okupaciją. Neabejoju tuo“, – sakė P.Vaitiekūnas.
Į Seimo salę P.Vaitiekūnas atsinešė „paskutinį Kremliaus politikos argumentą, naudojamą ukrainiečiams žudyti“ – salvinės sistemos „Grad“ skeveldrą ir iškėlęs ją rankoje pareiškė: „Tai jų argumentas už Muitų sąjungą, už Eurazijos sąjungą ir argumentas prieš Europos civilizaciją. Slava Ukraina, šlovė Lietuvai“.
Vyskupas: „Tuomet vienijo malda“
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas, budėjęs prie parlamento 1991-aisiais, teigė, kad Sausio 13-ąją buvo gyvas ne tik pasiryžimas, drąsa, bet ir nerimas.
„Visam laikui įsirėžė vienos moters šauksmas: „Marija, gelbėk Lietuvą“, – atsiminimais dalijosi vyskupas. Anot jo, tuomet visi suprato, kad gali pasitikėti tik Dievu ir melstis.
R.Norvilas tvirtino, kad prisimindami praeitį negalime atsieti jos nuo Lietuvos dabarties ir ateities. Todėl jis ragino atskirti, kas stiprina Lietuvą. „Ši diena primena, kad ne tik kasdienė patogi egzistencija svarbi šalies gerovei“, – sakė jis.
Laima Liucija Andrikienė: „Nepaspringome“
Signatarė Laima Liucija Andrikienė kalbėdama Seime prisiminė, kaip Lietuvoje viešėjęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas linkėjo Lietuvai paspringti nepriklausomybe.
„Atsimenate, kaip jis sakė: „Paspringsite jūs savo nepriklausomybe“. Nepaspringome. Ištvėrėme“, – sakė L.L.Andrikienė.
Tačiau, anot jos, kova dėl laisvės dar toli gražu nebaigta. Ji apgailestavo, kad Lietuvos lyderiai po Maidano šimtinės nužudymo neišėjo į gatves.
„Ne. Mūsų politiniai lyderiai tuo metu dalyvavo lenktynėse dėl reitingų ir kritikavo Europą ir JAV, kad jos nieko nedaro“, – sakė signatarė, siūlydama paklausti savęs, ar Lietuva viską padarė dėl Ukrainos.
„Ukrainiečių Sausio 13-oji labai užsitęsė beveik metus. Bet tikiu, kad Ukraina bus viena ir nepadalinta, ES ir NATO narė“, – kalbą baigė L.L.Andrikienė.
Įteikta Laisvės premija
Per šį posėdį Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui įteikta Laisvės premija.
Priimdamas premiją A.Michnikas pažymėjo, kad jam Lietuvos Seimas siūlė kalbėti rusiškai, bet jis nusprendė šia kalba papasakoti tik anekdotą apie baimę, kad Vladimiras Putinas ateis jo apginti ir kalbą sakė lenkiškai.
Jo teigimu, Lietuva ir Lenkija visada turėjo daugiau dalykų, kurie sieja, nei tų, kurie skiria. Taip pat jis ragino apmąstyti, aptarti ir prisiminti visus abiejų šalių nesutarimus, bet jų niekada nekartoti.
Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, po to Antakalnio memoriale bus pagerbti kovotojai, tragiškai žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
