„Teorinė galimybė gal ir yra, bet priklausys, be abejo, kaip vyks diskusijos Seime, nes Konstitucijos keitimo procesas labai griežtai reglamentuotas. Aš manyčiau, kad priklausys nuo Seimo valios, nes reikia daug balsų, neužtenka valdančiosios daugumos balsų“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.
Seimas antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Seimas po trijų mėnesių dėl Konstitucijos pataisos turės balsuoti dar kartą.
Priėmus Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Seimas antradienį ėmė svarstyti ir konstitucinio įstatymo projektą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos. Jo svarstymas plenariniame posėdyje planuojamas lapkričio 26 dieną.
Pagal įregistruotą projektą numatoma, kad nuo pašalinimo dienos 8 metus pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas ar skiriamas prezidentu, Seimo pirmininku, premjeru, Seimo nariu bei ministru, o valstybės kontrolieriumi – 5 metus. Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo projektas nenumato.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
