Neseniai apie pasitraukimą iš Herkaus Manto gatvės pranešė ir klaipėdiečių kompanija „Nesė“. Tiesa, ši kompanija tik keičia kazino vietą – šią savaitę uostamiesčio politikai svarsto galimybę ar leisti jiems persikelti į „Akropolį“, kur iki šio pavasario veikė „City Casino“
„Tendencijos aiškios – lošimų namų mažėja ir labai sparčiai. Dabar jų likę vos pusė, palyginus su tuo, kiek buvo prieš porą metų. Tačiau ir dabar skaičiuojama, kad esančių Lietuvai vis dar yra per daug“, – teigė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis.
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos šalyse 600 tūkst. gyventojų tenka vieni lošimo namai. Pagal šį rodiklį visai Lietuvai pakaktų ir 5 vietų, kuriose galima lošti azartinius žaidimus. Dabar šalyje veikia 14 lošimo namų, nors dar 2007–aisiais jų buvo 29.
Vien uostamiestyje šiuo metu veikia 3 lošimo namai: pora „Nesės“ bei „Olympic Casino“. Mieste taip pat yra ir 10 lošimo automatų salonų ir 18 lažybų punktų.
Iš lošimo verslo Klaipėdoje surenkama 18 proc. visos Lietuvos šios srities pajamų. Šių metų II ketvirtį uostamiestyje buvo gauta 7,112 mln. Lt. pajamų kazino ir 2,676 mln. Lt lošimo automatų salonuose. Lažybų punktuose gautos pajamos uostamiestyje sudaro 11 proc. visų Lietuvoje iš šios sirties gautų pajamų. II ketvirtį jos siekė 1,17 mln. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojami 99 riboto išlošimo, t.y. automatų salonai, nors dar prieš porą metų veikė 112. Įdomu, kad nors lošimo namų ir automatų salonų mažėja, lažybų punktų atvirkščiai – daugėja. Dabar jų Lietuvoje yra 173.
„Azartiškumu, ar kaip tik azarto stoka Klaipėda neišsiskiria. Matyt, buvo pernelyg didelis salonų tankis“, – teigė E.Tiesnesis.
Palyginimui, sostinėje šiuo metu veikia 6 lošimo namai. Anot Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko, net ir sostinei pakaktų poros tokių salonų. Iš Lietuvos rinkos per pastaruosius metus pasitraukė keturi operatoriai: nebeliko „Egivelos“, „Pokervego“, „Grand Casino Worl“, „City Casino“.
Norėtų lošti keltuose
Neseniai komisijos nariai viešėjo uostamiestyje ir su Lietuvos laivų savininkų asociacijos vadovais aiškinosi, kokios galimybės būtų įkurdinti lošimo sales keltuose, plukdančiuose keleivius į Vokietijos ar Danijos uostus. Esą pagal šiuo metu galiojantį Azartinių lošimų įstatymo nuostatas kliūčių įsteigti automatų salonus keltuose – nėra.
„Sulaukėme nemažai prašymų, todėl ėmės svarstyti tokią galimybę. Iš tiesų kelionės kartais trunka vos ne parą, o daugiau pramogų keltuose be barų ir restoranų nėra“, – teigė E.Tiesnesis.
Kitą savaitę uostamiesčio politikai tarybos posėdyje svarstys, ar pritarti leidimui persikelti „Nesės“ lošimo namams į „Akropolį“, kur anksčiau veikė „City Casino“. Jei taryba pritars, prašymą dar svarstys Valstybinė lošimų priežiūros komisija.
Patys „Nesės“ vadovai teigė, kad iš Herkaus Manto gatvės traukiamasi dėl sumažėjusio žmonių srauto bei dėl to, kad nepavyko suderėti mažesnio nuomos mokesčio. Miesto centre azartinių žaidimų vietų mažėja jau kuris laikas – nebeveikia ir pora salonų Turgaus bei Tiltų gatvėse.
„Turime lošimo vietų ir atokiau, tokiose vietose, kaip Naikupės gatvė ar Taikos prospektas, ir pastebime, kad ten sekasi kur kas geriau“, – teigė „Nesės“ direktorė Inga Česnakienė. Svarstoma, kad gal žmonėms drąsiau eiti į tuos salonus, kurie yra atokiau, nei į tuos, pro kuriuos praeina žymiai didesnis žmonių srautas.
Lošėjai greičiau numina stabdžius
Anot vieno iš lošimo verslo pionierių Lietuvoje, bendrovės „Nesė Group“ valdybos pirmininko Kazio Pauliko, Lietuvoje tik dabar ėmė „susigulėti“ savos lošimų tradicijos. „Kai prieš aštuonerius metus atsidarė pirmieji lošimo namai būdavo, kad žmogus tarsi nesuprasdavo, ko atėjęs. Dabar nebėra tokių nuoskaudų, kaip anksčiau pralošus kokius 10 litų. Visuomenėje jau susiformavo nuostatos, kas yra lošimų verslas, ko iš jo tikėtis“, – teigė pašnekovas. „Patys lošėjai nesikeitė – juk gyventojai liko tie patys. Gal tik keitėsi pats požiūris“, – antrino I.Česnakienė.
 |
| A.Kripaitės/15min.lt nuotr./ Anot I.Česnakienės, žaidėjų įpročiai pakito. |
Pasak E.Tiesnesio, pastebima, kad sunkmečiu lošėjai elgiasi atsargiau. „Vis dažniau ir greičiau įjungiami stabdžiai: sumos statomos žymiai mažesnės ir kazino lankomasi rečiau. Taip pat ir pačių lošėjų prašymų neleisti jiems lošti sulaukiame daugiau“, – teigė pašnekovas. Beje, pastebima, kad susitarimo dėl galimybės lošti apribojimo laikosi ne visi žaidimų organizatoriai.
Loterijoms dosnesni
Finansų ekspertai skaičiuoja, kad nuo 2008–ųjų lošimų rinka susitraukė beveik 30 proc. Tačiau loterijų rinka šoktelėjo 2,5 proc. „Manau, kad tai galima paaiškinti paprastai – loterijos bilietas kainuoja pigiau. O atėjęs į kazino prisidėdi ir galo nematyti“, – komentavo E.Tiesnesis.
Lošimų organizatoriai teigia, kad tokius rodiklius galima sieti su psichologija bei elementariais matematiniais skaičiavimais. Loterijos bilietą, žadantį milžiniškus laimėjimus, galima įsigyti už litą ar du. Tuo tarpu paskaičiuota, kad B kategorijos, t.y. riboto išlošimo, automatų salonuose prireikia, maždaug 3–5 kartus storesnės piniginės. Kazino reikėtų 10–20 kartų didesnės sumos.
Lietuvoje, net ir nuosmukio metais, padaugėjo lažybų punktų. Specialistai, analizuodami tokį reiškinį, sako, kad tai galima susieti su tuo, kad tokiems punktams įsteigti nereikia didelių investicijų, o darbuotojai išmokomi žymiai greičiau nei krupjė.
