Tokiu siūlymu siekta išeiti iš aklavietės prieš skelbiant trečiąjį šiemet vadovo konkursą. Per ankstesnius kartus rengiant atranką generalinis direktorius nebuvo išrinktas.
Kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas abiejų konkursų metu surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Nauja tvarka būtų leidusi ateityje esant tokiai situacijai rinkimų baigtį nulemti tarybos pirmininko balsui.
Ją tarybos posėdyje antradienį palaikė penki nariai, o prieš buvo septyni, įskaitant tarybos pirmininką Eugenijų Valatką.
E.Valatka sakė, kad atviras balsavimas galėtų būti įmanomas, jeigu tam pritartų didžioji dauguma LRT tarybos narių.
„Ne kartą esu sakęs, kad atviras balsavimas gali būti sprendimas renkant generalinį direktorių. Bet yra sąlyga: tokį sprendimą, tokį kelią turi palaikyti jeigu ne visi, tai bent jau absoliuti dauguma“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.
„Taip, toks kelias teorinis, mano supratimu, yra galimas, bet vėlgi čia yra argumentai, kurie buvo išdėstyti prieš ir už, aš į visus stengiausi įsiklausyti, bet vėlgi aš turiu savo nuomonę, savo supratimą, kaip tas turi būti organizuojama. Mano supratimu, tas atviras balsavimas čia nėra sprendimas. Taip, tai yra skausminga, mes turime ieškoti būdų (....) užtikrinti dar didesnį konkurso atvirumą“, – pridūrė jis.
Naujasis generalinio direktoriaus konkursas turėtų vykti spalio 3 dieną.
Konkursas į įstaigos vadovo pareigas turėtų būti skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.
Dėl šių datų vėliau antradienį apsispręs LRT taryba.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
Iki antradienio sprendimų LRT tarybos reglamente buvo numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.
LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
