LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Lietuvos geležinkeliuose“ ir toliau klesti pirkimai, dėl kurių atsistatydinti teko ankstesnei vadovybei. Perkama iš su Rusija susijusių įmonių, taip pat – iš teisėsaugos įtarimų sulaukusio verslo.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius M.Bartuška pripažįsta, kad bendrovė iki šiol vykdo pirkimus iš bendrovių „Litmos“ ir „Railvec“, tačiau tvirtina, kad progresas vyksta: „Matyti, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo supainiotos labai gudrios pinklės, sukurtos schemos, kurias panaikinti iš tikrųjų yra labai didelis darbas. Dar prieš ateinant naujai vadovybei iš minimų bendrovių iš tikrųjų buvo perkama neskaidriai, dideliais mastais – per metus sandoriai siekė 10–11 mln. eurų.“
M.Bartuškos aiškinimu, šiuo metu sandorių apimtys sumažintos ir pernai siekė vos 0,5 mln. eurų. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad „Lietuvos geležinkelių“ motininė grupė apskritai nustojo pirkti iš minėtų bendrovių, tai daro tik dukterinės bendrovės, kurios aprūpina lokomotyvus ar vagonus detalėmis.
„Labai keista, bet kai kurie gamintojai laikosi įsikibę ir nurodo minimas bendroves kaip vienintelius atstovus. [...] Mūsų darbas – tiesiogiai kalbėtis su gamintojais. Kol kas, kol atsakymai tokie, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik tam, kad traukiniai nesustotų, būtų saugūs, tas detales pirkti. Bet kalbamės su gamintojais. Jeigu jie nekeis pozicijos, mes svarstome netgi imtis teisinių priemonių, nes tokių ribojimų nesuprantame ir norime, kad tie sandoriai būtų sudaromi tiesiogiai“, – akcentuoja M.Bartuška.
Jo aiškinimu, tokie bendrovių reikalavimai reikiamas dalis pirkti iš konkrečių įmonių galimai riboja konkurenciją, todėl situaciją privalo įvertinti teisininkai: „Tai yra galimi konkurencijos pažeidimai, kuriuos, žinoma, teisininkai padės įvertinti. Bet kodėl tie patys detalių gamintojai negali [mūsų] pasiekti tiesiogiai? Tarpininkas nieko kito nedaro, kaip tik tą pačią detalę pristato.“
M.Bartuškos teigimu, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ su minėtomis įmonėmis kol kas nesudarė nė vieno sandorio: „Tikėkimės, kad šiais metais mums pavyks jų iš viso išvengti, tačiau šiai dienai ant stalo dar turime darbų, kad tai 100 proc. įgyvendintume. Mūsų tikslas – kad veikla vyktų. Ką mes matome, tie skaidrūs pirkimai, duoda efektą – mes sutaupome sąnaudų.“
Susisiekimo ministras R.Masiulis taip pat patvirtina, kad sandoriai su anksčiau minėtomis įmonėmis toliau vykdomi, tačiau pabrėžia tą patį – surasti kitus tiekėjus nėra taip lengva, o iš kai kurių pirkti įpareigoja patys gamintojai.
„Reikia laiko. Mes matome, kad pono Dailydkos [buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos – LRT.lt] megztas voratinklis, kai yra tik nedidelis ratas tiekėjų, kurie gali pristatyti reikalingą įrangą, medžiagas, atsargines dalis geležinkelio vagonams, lokomotyvams, yra labai siauras. Pašalinti greitai tuos buvusius tarpininkus, net jei jie įtartinai atrodo, labai sunku. Tai po truputį daro „Lietuvos geležinkeliai“, bet užduotis labai sudėtinga [...] Sakyčiau, kad rinkoje yra labai ribotas tiekėjų ratas ir visi jie vienaip ar kitaip susiję su buvusia „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe arba pozicijas įsitvirtinę taip, kad net tiekėjai reikalauja, kad būtent šitie tarpininkai būtų kandidatavę į tiekimo tarpininkus.“
Ministro teigimu, siekiant išspręsti šią situaciją, netgi buvo kreiptasi į Čekijos ambasadorių, kad jis šis perduotų bendrovės „Škoda“ vadovams prašymą atsisakyti reikalavimo, kad „Škoda Vagonka“ visos detalės būtų tiekiamos per vieną tiekėją – „Litmos“.
„Tai jau net konkurencijos pažeidimo klausimai – kodėl tokia įmonė, kaip „Škoda Vagonka“, reikalauja, kad būtų šitas tarpininkas, kuris pas mus figūruoja ir prokuratūroje, ir kitur? Neatmetu ir tokio varianto, kad mums gali tekti eiti ir aukščiau – kreiptis į Europos konkurencijos prievaizdus, kad tokius dalykus panaikintume“, – LRT RADIJUI sako R.Masiulis.
Ministras pripažįsta – LRT tyrime nurodytos įmonės iš tikrųjų kelia nerimą, nes visos gijos veda į Rusiją: „Šios įmonės veržiasi į mūsų geležinkelių rinką, į Kaliningrado tranzitą. Susisiekimo ministerija nėra ta įstaiga, kuri vertina nacionalinį saugumą, bet man kyla natūralių klausimų. Tai turi vertinti atsakingos įstaigos, organizacijos, bet šitą spaudimą būtent Kaliningrado kryptimi mes stebime jau ne vienus metus. Mano nuomone, tai labai rimti klausimai. Atrodo iš pradžių lyg lietuviškas veidas, o panagrinėji detales ir jau matai, kad viskas nueina į Rusiją.“
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius įsitikinęs – negalima sakyti, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nesiseka nutraukti ryšių su abejonių keliančiomis bendrovėmis. Anot parlamentaro, vyksta progresas: „Antras dalykas, įmonė pakankamai savarankiška kaip juridinis vienetas, ji pavaldi Susisiekimo ministerijai. Tuos visus ūkinius viešųjų pirkimų klausimus ir pan. sprendžia būtent tos institucijos.“
Paklaustas, ar Seimo ekonomikos komitetui nėra aktualu, kokią įtaką „Lietuvos geležinkelių“ vystymuisi turi įmonės, kurios susijusios su Rusijos geležinkeliais, R.Sinkevičius tvirtina, kad Seimo ekonomikos komitetui rūpi ne tik šis, bet ir kiti LRT tyrime akcentuoti klausimai.
„LRT tyrime iškelta daugiau klausimų: ir istorinių, ir viešųjų pirkimų, ir santykių, ir bendrų įmonių kūrimo, ir valdymo, ir pan. Seimui daug kas rūpi. [...] Mes nuolat, vieną ar du kartus per pusmetį, išklausome „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ministerijos atstovų apie padėtį bendrovėje, apie jos perspektyvas. Tai darysime ir ateityje. Artimiausias posėdis, kuriame parlamentinė kontrolė Seimo ekonomikos komitetas numato vesti, tai bus pavasario sesija. Rudens posėdyje mes tokią sesiją turėjome“, – LRT RADIJUI sako R.Sinkevičius.