Balsuojant dėl visų išvadų, joms Seimas nepritarė, jas palaikė – 55 Seimo nariai, prieš balsavo 57, susilaikė 5 parlamentarai.
Prieš LRT komisijos išvadas beveik vieningai balsavo opozicijos atstovai liberalai ir konservatoriai (susilaikė tik Rimantas Jonas Dagys). Prieš balsavo ir aštuoni socialdemokratai, šeši Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
„Valstiečiams“ pritrūko koalicijos partnerių „socdarbiečių“ palaikymo.
„Vertinu teigiamai. Manau, kad Seimas galiausiai suprato, kad tokius tyrimus turėtų daryti ne Seimas, o atsakingos institucijos. Iš šių institucijų keliauja atsakymai, kad tų pažeidimų, apie kuriuos kalbėta tyrimo pradžioje, nėra“, – pažymėjo LRT vadovė.
Jos teigimu, toliau siūlomas LRT valdymo struktūros keitimas rodo ne įsiklausymą į argumentus, o valdančiųjų užsispyrimą.
„Išvadų atmetimas parodė, kad pagrindo siūlomiems pakeitimams nėra. Sistema veikia. Ją galima kritikuoti ir visada galima geriau dirbti. Bet dabartiniai valdymo organai tikrai deda daug pastangų“, – teigė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Seimo teisės departamentas pateikė gausybę pastabų
Ji pabrėžė, kad LRT administracinė komisija, kurią Seimas nori naikinti, veikia ir bet kokie principiniai, bet gerai neapgalvoti pokyčiai gali išbalansuoti sistemos veiklą.
„Valdantieji įregistravo pataisas, kurias šiandien jau minėjo Ramūnas Karbauskis, tą naują visą LRT įstatymo redakciją. Jie sako: mes nesustosime.
Bet aš atkreipčiau dėmesį, kad šią savaitę jau ir Seimo teisės departamentas pateikė savo pastabas tam naujajam įstatymui. Ten šešiasdešimt punktų su labai esminėmis pastabomis“, – pabrėžė LRT generalinė direktorė.
„Tikrai nereikėjo taip strimgalviais skubėti valdantiesiems ir balsavimas tą parodė“, – pastebėjo ji.
Paklausta, ar nelaiko bandymų toliau siūlyti naują LRT valdymo modelį politinio spaudimo ženklu, M.Garbačiauskaitė-Budrienė sutiko su šia mintimi.
„Taip, vertinu. Vertinu kaip spaudimą, užsispyrimą. Turi būtinai būti taip ir kitaip negali būti. Po balsavimo dėl išvadų pagrindo tam nebeliko“, – darė išvadą ji.
