Aptartos LRT tyrimo komisijos išvados ir parlamente pradėti svarstyti siūlymai, galintys reformuoti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį. Taip pat kalbėta apie LRT vadovybės kreipimąsi į Europos transliuotojų sąjungą ir UNESCO dėl veiklos nepriklausomumui kilusio pavojaus.
15min studijoje – komisijoje aktyviai veikusi Seimo narė, valstiečių ir žaliųjų atstovė Agnė Širinskienė ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės.
A.Širinskienė: tyrimo užduotis įgyvendintos sėkmingai
A.Širinskienė tikino, kad komisija atliko savo užduotis ir sėkmingai bendradarbiavo su Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis susijusiomis institucijomis.
„STT turėjo daug pastabų. VPT vertino atskirus, komisijos prašymu, pirkimus, kurie atrodė rizikingi. Su ekspertų pagal nustatėme radinius, kurie pakankamai įspūdingi. Pradedant 23 milijonų eurų vertės pastato renovacija, kur buvo konkursas sustabdytas, ir baigiant įvairios vertės vežimėlių pirkimais, kurie po 300 tūkstančių ir LRT iki šiol bylinėjasi teisme dėl tos administracinės nuobaudos už konkurencijos teisės pažeidimus“, – kalbėjo Seimo narė.
„Tyrimo metu vykdant apklausas paaiškėjo, kad kai kurie LRT padaliniai nevykdė savo funkcijų“, – sakė ji.
Kaip pavyzdį A.Širinskienė pateikė LRT administracinę komisiją, kuriai buvo priskirta investicinių projektų, kurių vertė viršija 29 tūkst. eurų, vertinimas. Jos teigimu, ši komisija nuo 2013 iki 2017 metų nevertino nė vieno projekto, nors sandorių sudaryta daug.
Paklausta, ar nesijaučia atlikusi Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, A.Širinskienė teigė, kad su šia tarnyba konsultavosi.
„Jie pastebėjo pažeidimus, kada buvo kreiptasi ir paprašyta įvertinti dėl kai kurių pirkimų, kurie išties didelės vertės“, – pažymėjo valstiečių žaliųjų atstovė.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė: tai vienintelis toks atvejis Europoje
„Žinoma, kad netvarkos buvo. Aš manau, kad didelė dalis tų išvadų, ką padarė Seimo komisija, yra pagrįstos“, – kalbėdama apie buvusios vadovybės darbą pripažino LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Mes atėję nelaukėme, kol pasirodys komisijos išvados, tą veiklą efektyvinome ir daug dalykų padaryta“, – teigė ji.
Tai, kad naujoji LRT vadovė sėkmingai pakeitė situaciją viešųjų pirkimų, technologinių pirkimų, administravimo srityje, pripažino ir A.Širinskienė.
„Ar ta situacija buvo išties tokia baisi ir ar Seimo komisija turėjo kompetencijos tirti tai – čia jau kitas klausimas“, – pabrėžė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Dar prieš tai, kai tapau LRT generaline direktore, aš pritariau tam, kad čia turėtų būti ne Seimo, o atsakingų institucijų darbas“, – patikslino ji, pabrėždama, kad Seimo tyrimas vis tiek nebūtų buvęs įmanomas be institucijų atliktų patikrų ir kompetencijų.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad ir Europos transliuotojų sąjunga atkreipė dėmesį, kad tai vienintelis atvejis Europoje, kai vykdomas toks tyrimas.
Seimas nori daugiau kontrolės mechanizmų
Reaguodama į Europos transliuotojų sąjungos siūlymą, kad „reikėtų vengti per didelio skaičiaus kontroliuojančių institucijų“, A.Širinskienė teigė, kad LRT reikėtų išorinės kontrolės, kuri užtikrintų įstatymuose apibrėžtą misijos vykdymą.
„Suprantu, kad visuomeninis transliuotojas pateikia kokybišką turinį, nėra geltonoji spauda, bet kodėl kontrolės mechanizmo negali būti?“, – stebėjosi Seimo narė. Komisijos siūlymu, papildomos galios būtų suteiktos Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ar Žurnalistų etikos inspektoriui.
A.Širinskienė išreiškė nepasitenkinimą ir tuo, kad LRT kreipėsi į Europos transliuotojus vienijančią instituciją remdamasi komisijos juodraščiu. Jos teigimu, reikėjo palaukti galutinio ir komisijos patvirtinto varianto.
„Kaip suprasti tokį žanrą? Man asmeniškai keista“, – stebėjosi ji.
„Tai buvo mums skirti atsiliepimai ir kai tokiu greičiu viskas stumiama Seime, mes negalėjome nereaguoti. Preliminarias išvadas aš gavau ne iš jūsų, o iš žurnalistų“, – atkirto M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Paklausta, ar tapusi LRT generaline direktore pajuto valdančiųjų spaudimą ar įtakos primetimą tam tikruose sprendimuose, ji griežtai paneigė tokius atvejus.
„Ne, tikrai ne“, – kalbėdama apie valdančiųjų spaudimą sakė ji.
Nenorėtų slaptos valdančiųjų įtakos valdyboje
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pripažino, kad valdantieji supažindino ir su valdysenos keitimo planais, tačiau nuslėpė du sakinius dėl valdybos formavimo principų.
„Mūsų tikslas, kad diskusijos būtų kuo platesnės. Norime, kad į jas būtų įtraukti ir tarptautiniai, ir vietos ekspertai, ir visuomenė. Kad būtų surastas pats geriausias variantas, jeigu jau yra toks valdančiųjų nusiteikimas. Ponas Karbauskis vakar Kultūros komitete aiškiai pasakė, kad jie nelauks Konstitucinio Teismo sprendimo, kad Seimo nariai laisvi inicijuoti teisės aktus“, – priminė LRT vadovė.
„Aš esu visiškai tikra“, – paklausta apie Seimo siūlymų konstitucingumą atsakė A.Širinskienė.
„Mes galime atlikti parlamentinę kontrolę, žiūrėdami, kaip valdomas LRT biudžetas. Mes į turinį nesikišome ir jis mums neįdomus. Mums buvo labai įdomu kaip komisijai, kaip tie 40 milijonų naudojami“, – pridūrė ji, žadėdama, kad komisija informuos ir Europos transliuotojų sąjungą.
„Kol nepamatysime galutinių pasiūlymų, tol sunku pasakyti... Aš tik priminsiu, kad LRT nėra paprasta bet kokia įmonė, koks batų fabrikas. Labai svarbu, kas sudarys valdybą, kas bus tie žmonės, ar jie supras apie žiniasklaidos veiklą“, – paklausta apie komisijos išvadų ir siūlymų keliamą grėsmę sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Susidūrėme su vienašališku Kultūros komiteto sprendimu mums smarkiai pakelti įsipareigojimus, kas irgi kainuoja“, – pažymėjo ji.
„Noriu, kad būtų išlaikytas nepriklausomumas ir ta valdyba nebūtų formuojama kaip „Jonavos grūduose“, – konstatavo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
