R.Paleckis: buvau informavęs komisiją
Pasak komisijos pirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus, R.Paleckis komisijos posėdyje „nenori dalyvauti ar negali“ ir to priežasčių nepaaiškino.
„Nežinau, kaip reikėtų vertinti“, – sakė A.Nekrošius.
Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad R.Paleckio, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo, sutartis baigėsi antradienį kartu su buvusio LRT vadovo A.Siaurusevičiaus sutartimi, tačiau jis gali būti apklaustas kaip fizinis asmuo.
R.Paleckis 15min sakė, kad komisiją buvo informavęs, kad į šį posėdį negalės atvykti. Pasak R.Paleckio, jis buvo pasiruošęs atvykti į praėjusią savaitę suplanuotą posėdį, tačiau šis, likus dienai, buvo atšauktas. R.Paleckis teigė informavęs komisiją, kad šią savaitę negalės atvykti, nes dėl velykinių vaikų atostogų turi kitų planų, kurių negali atšaukti. R.Paleckis sakė pasirengęs kitą savaitę ar bet kada vėliau atvykti į komisijos posėdį ir pateikti visus paaiškinimus, kurių tik bus paprašytas.
Įvyko ginčas dėl „Eurovizijos“
Nepasirodžius R.Paleckiui, komisija veiklą tęsė apklausdama Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovę Daivą Apšegienę. Ji atsakinėjo į komisijos narių klausimus apie programų pirkimą.
D.Apšegienė tvirtino LRT dirbanti nuo 2003 m. Ji sakė, kad jos funkcijos – stebėti, kad procesai LRT viduje vyktų teisėtai, atstovauti LRT teismuose.
Pasak D.Apšegienės, programų pirkimas LRT vyksta taip: iš pradžių skelbiamas konkursas, tada potencialūs programų tiekėjai teikia paraiškas ir kvalifikacinius dokumentus. Jei atitinka reikalavimus – jie teikia projektus, o galiausiai programų pirkimo komisija išrenka geriausius.
„Valstietis“ Virgilijus Poderys teiravosi, kas garantuoja programų pirkimo skaidrumą, nes Viešųjų pirkimų tarnyba programų pirkimų pagal įstatymuose numatytas išimtis nekontroliuoja. Į tai D.Apšegienė atsakė, kad pirkimų komisijos nariai privalo pateikti nešališkumo deklaracijas.
A.Širinskienei pasiteiravus, kiek tyrimų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pradėjusi dėl pirkimų komisijos narių, D.Apšegienė atsakė, kad jai žinoma tik apie tyrimą dėl pirmininko.
D.Apšegienė teigia, kad iš potencialių laidų kūrėjų LRT reikalauja bent trejų metų patirtį įrodančių dokumentų. Nepatyrę kūrėjai, anot jos, LRT neįdomūs, nes jie negali sukurti profesionalaus produkto, kuris patiktų žiūrovams. Patirtį, pasak D.Apšegienės, kūrėjai įgyti gali komercinėse arba regioninėse televizijose.
Itin daug aistrų komisijos posėdžio metu sukėlė „Eurovizija“ – komisijos nariams kilo klausimų, kodėl dėl „Eurovizijos“ nacionalinio finalo organizavimo sprendžiama per papildomą konkursą, nors pačios „Eurovizijos“ transliacijos įvyksta kasmet ir apie dalyvavimą „Eurovizijoje“, pasak komisijos narės Agnės Širinskienės, žinoma „dešimt metų į priekį“.
D.Apšegienė pabrėžė, kad dėl dalyvavimo „Eurovizijoje“ apsisprendžiama kasmet ir dešimt metų į priekį niekas žinoma nėra.
Nekalbėkite nesąmonių, kad dešimčiai metų viskas aišku, – D.Apšegienė sakė A.Širinskienei.
Ji teigė, kad vyksta ne papildomi konkursai, o „neskelbiamos derybos“, o jos vyksta, nes skelbiant konkursus dar nėra žinomos visos aplinkybės.
„Nacionalinis transliuotojas neprivalo dalyvauti „Eurovizijoje“ ir neprivalo vykdyti nacionalinės atrankos. Nekalbėkite nesąmonių, kad dešimčiai metų viskas aišku. Kainuoja dalyvavimas, ir tai, ar dalyvausime „Eurovizijoje“, svarstoma kiekvienais metais. Teigdama, kad šituos dalykus galima planuoti dešimčiai metų į priekį, visiškai pasakėte nesąmonę. (...) Niekas finansavimo 10 metų į priekį neduoda. Dėl to ir atsiranda neskelbiamos derybos“, – sakė A.Širinskienei D.Apšegienė.
Tiksliai pasakyti, kas priima sprendimą dėl dalyvavimo „Eurovizijoje“, LRT teisininkė negalėjo: sakė, kad turbūt tai turėtų daryti LRT vadovas.
D.Apšegienė tvirtino, jog LRT kasmet sprendžia, ar dalyvaus Eurovizijos konkurse, ir bent sunkmečiu dalyvavimo klausimas buvo labai rimtai svarstomas.
Domėjosi, kodėl sutartys be numerių
Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė LRT Teisės skyriaus vadovės Daivos Apšegienės taip pat klausė, kodėl medžiagos iš LRT paprašiusi komisija šūsnį sutarčių gavo be numerių, rašo BNS.
„Ką jūs pateikėte – tai buvo visa eilė sutarčių, 2013–2014 metų, kurios neturėjo registracijos numerio. Kaip galėjo atsitikti, kad 2013 metais patvirtintos sutartys galėjo neturėti registracijos numerio 2017 metų pabaigoje?“ – klausė Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovė tvirtino, kad sutartys galėjo būti paimtos kopijuoti iš LRT vidinio tinklo, kur buvo sudėtos be numerių, bet numerius jos visos turi.
„Galbūt asmuo, kuriam buvo pavesta pateikti sutarties kopiją, ją paėmė iš vidinio puslapio, nes kurį laiką mes neturėjome vidiniuose dokumentuose prievolės įkelti nuskanuotą jau su ranka įrašytu registracijos numeriu“, – teigė D.Apšegienė.
LRT teisininkė aiškino pasirašomų sutarčių kelią – sutartis pasirašoma, asmuo, atsakingas už jos pasirašymą ir vykdymą, nuskanuoja ir įkelia į intranetą, vidinį LRT puslapį. Tuomet dokumentų valdymo specialistas suteikia dokumentui numerį, kurį užrašo ranka.
„Tai jums galėjo būti pateikta sutartis iš vidinio puslapio, intraneto, bet tai nereiškia, kad ji neturi numerio“, – sakė teisininkė.
V.Laučius: atėjęs dirbti, radau Frankenšteino produktą
Vėliau komisijai liudijęs LRT.lt portalo vyr.redaktorius Vladimiras Laučius sakė, kad 2012 m. atėjęs dirbti į LRT rado „Frankenšteino produktą“ – portalą, kuris buvo nepatogus ir nefunkcionalus.
„Buvo keista, kad buvo sumokėti pinigai už tokį produktą“, – sakė jis.
Ilgainiui V.Laučius suprato, kad neturi galių ką nors pakeisti. Pasak V.Laučiaus, į jo pastabas dėl nekokybiško produkto beveik nebuvo atsižvelgiama, o portalą kūrusi įmonė „Citrus“ beveik nieko nepakeitė į gera. Kodėl ši įmonė buvo pasirinkta, sakė V.Laučius, jam iki šiol yra paslaptis.
Vėliau, V.Laučiaus teigimu, portalo taisymo darbams buvo paskelbtas konkursas, bet jį laimėjo ta pati įmonė „Citrus“, o galutiniai šiai įmonei pateikti reikalavimai nuo V.Laučiaus buvo slepiami. Rezultatai, pasak LRT.lt redaktoriaus, buvo nekokie.
„Žodis „blogai“ yra per švelnus. Buvo padaryta viskas lygiai atvirkščiai, negu buvo prašoma. (...) Produktas buvo be galo nepatogus tiek navigacijos, tiek valdymo sistemos, tiek turinio atžvilgiu“, – sakė V.Laučius.
Jo teigimu, neįtikėtina, kad per šitiek metų iki pat dabar, nepaisant prašymų, problema nebuvo išspręsta.
„LRT yra labai didelis biurokratinis aparatas. Kartais susidaro įspūdis, kad ne jis dirba žurnalistams ir turiniui, o žurnalistai ir turinys dirba tam aparatui“, – sakė V.Laučius, papasakojęs, kad turėjo keturis skirtingus viršininkus, o šalia dar buvo daug departamentų, kurių vadovai taip pat turėjo nuomonę, kaip turi atrodyti naujienų portalas.
Po ilgų derybų ir įtikinėjimų, V.Laučiaus teigimu, jo prašymu 2012 m. bent titulinis puslapis buvo pakoreguotas, bet tai buvo tik lašas jūroje.
2015 m. pradžioje, sakė V.Laučius, tuometinis LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius jam pažadėjo skelbti naują konkursą dėl portalo sutvarkymo ir plėtros. Bet tai taip ir nebuvo padaryta. Planai dėl plėtros nugulė į stalčių, o į LRT.lt portalo vadovybės užklausas dėl plėtros projekto atsakymų nebuvo gauta.
Taip, pasak jo, susidarė situacija, kad į portalą neinvestuojama, o žurnalistai gauna mažas algas, mažesnes negu uždirba LRT radijo ar televizijos žurnalistai.
Iš išorės užsakytą LRT vidaus auditą V.Laučius taip pat vertino neigiamai. Jo teigimu, tai buvo galima įvykdyti ir vidaus resursais. O paskutinė reorganizacija, atlikta 2018 m. pradžioje, jo ir portalo darbuotojų taip pat nenudžiugino.
„Redakcija buvo demoralizuota, demotyvuota. Naujas Interneto departamentas buvo formaliai sukurtas, bet realiai neveikė ir tik apsunkino redakcijos darbą. (...) Reorganizacija neįvyko, nepavyko, ir tą realiai reikėjo pripažinti. Sausį nuėjau į LRT tarybos posėdį ir aiškiai pasakiau, kad šita reorganizacija yra visiška nesėkmė, absurdiškas dalykas, kurio tikslai nėra pagerinti redakcijos darbo kokybę“, – sakė V.Laučius.
Pasak V.Laučiaus, didelė dalis Tarybos jį palaikė ir siūlė reorganizaciją pristabdyti iki balandžio, kai bus išrinktas naujas LRT generalinis direktorius. Bet administracija su tuo nesutiko, reorganizacija tęsėsi.
Šita problema, kai Lietuvos Respublikoje atsiranda LRT monarchija, yra didžiausia problema, kuri trukdo funkcionuoti nacionaliniam transliuotojui, - sakė V.Laučius.
V.Laučius teigė nesąs kompetentingas siūlyti, kaip taisyti padėtį LRT. Bet organizacijos struktūra, pasak jo yra nevykusi.
„Pavaldumo principai, kurie šiuo metu galioja, labiau tarnauja ne turinio kūrėjams, o administraciniam aparatui, kuris jaučiasi visagalis, nebaudžiamas, nekritikuotinas.
„Šita problema, kai Lietuvos Respublikoje atsiranda LRT monarchija, yra didžiausia problema, kuri trukdo funkcionuoti nacionaliniam transliuotojui. Situaciją reikėtų keisti ne kuriant naujas institucijas, jų ir taip užtenka. Reikėtų kitokio požiūrio į santykį tarp redakcijų, tarp redaktorių, žurnalistų darbo ir tų, kurie dabar labiau panašūs į vergystės laikų prievaizdus negu į demokratinės valstybės žiniasklaidos darbuotojus“, – sakė V.Laučius.
Konkrečiai kaip vieną nevykusios, pasak jo, reorganizacijos autorių jis įvardino administracijos vadovę Astą Nausėdienę.
V.Laučius taip pat teigė, kad žurnalistai ir redaktoriai LRT.lt portale dirba už labai menkus pinigus, kalbant ne tik apie rinkos vidurkį, bet ir uždarbį LRT, nes portalas yra žemiausia grandis LRT sistemoje – tiek pagal uždarbį, tiek pagal valdžios dėmesį. Portalo situaciją jis apibūdino kaip „sąmoningą skandinimą“.
„Keletą metų, žinodamas visas šitas problemas, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius nieko neinvestavo, kad jos būtų sprendžiamos. Manau, kad tie metai, kai buvo nešami ir dedami į stalčių plėtros ir tobulinimo projektai, čia mano nuomonė, kad galbūt tai buvo daroma specialiai, kad artėjant generalinio direktoriaus rinkimams būtų galima atjoti ant balto žirgo ir sakyti: štai, aš esu interneto gelbėtojas“, – sakė LRT.lt redaktorius.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs tyrimą atlikti iki birželio 1-osios.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.
