2018 12 13

LRTK įgaliojimai išplėsti, bet teisė bausti už politikų garbės pažeminimą nesuteikta

Seimas ketvirtadienį išplėtė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) įgaliojimus, tačiau Kultūros komiteto pasiūlyta teisė taikyti administracinę atsakomybę už politikų garbės ir orumo pažeminimą nesuteikta. Už nutarimo projektą dėl LRTK nuostatų pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 26 ir susilaikė 24 parlamentarai.
Televizorius
Televizija / 123rf.com nuotr.

Nutarimo projekte Seimo Kultūros komitetas buvo įrašęs, kad LRTK „taiko administracinę atsakomybę už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą radijo, televizijos programose ar atskirose programose“.

Tačiau dėl kritiškų Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų šios nuostatos pats komitetas atsisakė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlymui pateikė išvadą, kad su asmens teisių turiniu bei laisvių įgyvendinimu susijusios nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme.

Teisininkai pažymėjo, kad „nei Visuomenės informavimo įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme nėra nustatyti LRTK įgaliojimai dėl administracinės atsakomybės taikymo už viešųjų asmenų garbės ir orumo įžeidimą radijo ir televizijos programose“.

Todėl nuostata dėl galimybės taikyti administracinę atsakomybę už politikų garbės ir orumo pažeidimą pakeista į atsakomybę už LRTK nario ar darbuotojo garbės ir orumo pažeminimą eteryje.

Prieš nutarmą pasisakęs opozicinių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas retoriškai klausė, „ar tikrai mūsų tikslas ginti savo mundurą cenzūrinėmis priemonėmis?“.

„Mes tikrai negalime priiminėti tokių dalykų, čia labai konkrečiai siejasi su mūsų pačių pozicija ir todėl balsuotume tik dėl savęs“, – pažymėjo J.Olekas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas

Seimo narys Petras Gražulis teigė, jog „žiniasklaidos veikla bus skaidresnė, sąžiningesnė šiek tiek ir duos teigiamų pozityvų Lietuvos žiniasklaidoje, kuri, akivaizdžiai matom, turi ne tik šias problemas“.

„Žiniasklaida, ypač pagrindinė, yra užvaldyta. Nors sovietmečiu žinojom, kas ją užvaldė, saugumas, Glavlitas (sovietų cenzūra – BNS), šiandien lyg tai žiniasklaida bando vaizduoti, kad ji laisva, bet NSGK tyrimas parodė, kad ji nėra laisva, kad ji užvaldyta verslo, politinių partijų, politinių interesų“, – aiškino P.Gražulis.

Komisijos nuostatose įrašyta galimybė taikyti administracinę atsakomybę už nepilnamečių apsaugos bei kitų įstatymų pažeidimus, taip pat įrašyta, kad nustačiusi, jog televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas pradėjo teikti asmenys, apie tai nepranešę Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, „duoda privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti“.

Tokią nuostatą kritikavo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Čia kabama apie atskiras programas, platinamas internete, ir jei komisija nustatys, jog nebuvo kreiptasi nustatyta tvarka į ją, tos programos galėtų būti pašalinamos iš interneto, mano galva, tai labai rimtas pakeitimas, kuris atveria duris cenzūrai internete“.

Įstatymas įpareigoja asmenis, norinčius verstis nelicencijuojama televizijos programų transliavimo veikla, pranešti apie tai LRTK.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis