LRTK Seimo komitetams siūlo nekeisti draudžiamos informacijos sąrašo

„Direktyvoje numatytą greitojo reagavimo procedūrą galima įgyvendinti nekeičiant dabar galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, dėl kurio buvo kilę daugiausia diskusijų ir ginčų“, – po LRTK posėdžio ketvirtadienį BNS sakė komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

„Pati greitojo reagavimo procedūra, mūsų galva, yra reikalinga, yra svarbi, tačiau galima nekeisti 19 straipsnio, tik įvesti atsiklausimą nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų“, – pridūrė jis.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis numato, kokią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, draudžiama raginti prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skatinti ar kurstyti teroristinius nusikaltimus, skleisti karo propagandą, kurstyti neapykantą, propaguoti pornografiją, narkotikus, platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija surengė posėdį

+15

Anksčiau LRTK pirmininkas M.Martišius buvo pateikęs Seimo Kultūros komitetui pataisą su siūlymu išplėsti draudžiamos informacijos sąrašą.

Siūlyta jį papildyti, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė, dalis parlamentarų. Nepaisant to, Seimas po pateikimo yra pritaręs minėtai formuluotei.

Ją Seimo komitetui pasiūlęs LRTK vadovas M.Martišius tvirtino, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą pernai patobulintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą, numatant greitą reagavimą į grėsmę nacionaliniam saugumui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdžis

M.Martišius BNS teigė, kad naujajame pasiūlyme toks mechanizmas lieka numatytas.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Tačiau ketvirtadienį LRKT dar nutarė įrašyti įpareigojimą komisijai prieš priimant sprendimą konsultuotis su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis.

„Komisijos sprendimą laikinai apriboti kanalo veikimą Lietuvos Respublikoje taikant greitojo reagavimo procedūrą vertins Europos Komisiją, jis gali būti skundžiamas Europos Teisingumo Teismui, todėl reikės pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl buvo grėsmė nacionaliniam saugumui. Būtent tokių institucijų, kurios užtikrina nacionalinį saugumą, tam tikros išvados ir paaiškinimai, turi būti gana svarūs, kad komisija galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – BNS sakė M.Martišius.