– Galima drąsiai sakyti, kad nuo finansinio sunkmečio Lietuvoje labiausiai nukentėjo būtent statybos sektorius. Atsispyrę nuo dugno dabar matome gerėjančius rodiklius, prieškrizinio lygio jie dar nepasiekė. Statybos sektorius kuria beveik 10 proc. šalies BVP, todėl augančios statybos apimtys sufleruoja ir apie bendrą valstybės ūkio stiprėjimą.
– Augant darbo tempams, auga ir darbuotojų poreikis. Ar netrūksta darbo jėgos, kvalifikuotų specialistų?
– Kvalifikuotos darbo jėgos poreikis jaučiamas gana stipriai. Tam didelę įtaką padarė ir emigracija, dėl kurios daug gerų specialistų pasitraukė iš Lietuvos statybos rinkos. Lietuvos statybininkų asociacija aktyviai dirba, siekdama gerinti statybos verslo aplinką šalyje, teikia valstybės institucijoms pasiūlymus. Siekiame, kad geriausi specialistai gautų kompetencijas atitinkantį atlyginimą, kad jiems būtų sudarytos geros darbo sąlygos.
– Kurių sričių specialistų trūksta labiausiai? Kokios migracijos tendencijos? Grįžta išvažiavusieji ar samdomi užsieniečiai?
– Įvardinti konkretesnes sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų, ir šį trūkumą pamatuoti skaičiais yra labai sunku. Lietuvoje neturime darbo išteklių registro, kuris leistų stebėti rinkoje esančių specialistų skaičių, leistų Darbo biržai nustatyti tikslias kvotas, kiek galime į savo rinką įsileisti darbuotojų iš trečiųjų šalių ir valstybei planuoti didžiausias investicijas.
– Kalbant bendrai apie statybų sektorių, technologijas, statybines medžiagas. Ar Lietuva spėja žengti kartu su Europa?
– Lietuvos statybos paslaugų eksporto rodikliai stabiliai auga, o mūsų statybos verslas yra vertinamas Europos rinkose, pirmiausia Skandinavijoje. Tačiau būtina akcentuoti, kad labai greitai Europos ir pasaulio kontekste galime tapti nekonkurencingi. Jau nuo 2016 m. Europos Komisijos viešųjų pirkimų direktyva rekomenduoja naudoti elektroninius įrankius sutartims dėl statybos ir projektavimo darbų. Statybų skaitmenizavimas ir naujų informacinių technologijų įsisavinimas yra kryptis, kuria žengiama visame pasaulyje. Lietuvoje 13 statybos sektoriaus asociacijų įsteigė viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“, kurios tikslas – koordinuoti neišvengiamą statybos skaitmenizavimo procesą Lietuvoje.
Turime puikių pavyzdžių – Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją, kurios jau yra daug pasiekusios šioje srityje. Naudodamiesi užsienio šalių patirtimi, galime smarkiai sutrumpinti statybos sektoriaus Lietuvoje skaitmenizavimo procesą, kuris, reikia pripažinti, yra ilgas, sudėtingas ir reikalauja daug investicijų. Turime iš esmės pakeisti mums įprastus statybos organizavimo metodus, patį statybos procesą.
Nepaisant to, statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologija yra būtina ir vienareikšmiškai naudinga – padedanti taupyti užsakovų pinigus, užtikrinanti greitesnę statybą, praktiškai eliminuojant klaidų tikimybę, gyventojams suteikianti aukštesnį komforto lygį. Šiuo metu didžiausiose valstybinės reikšmės projektuose, tokiuose kaip atominė elektrinė, „Rail Baltica“, giliavandenis uostas, oro uostai, Lietuvos verslas, nenaudojantis 3D projektavimo ir kitų BIM sprendinių, yra pajėgus atlikti tik pagalbinius darbus.
– Kokie Lietuvos statybų sektoriaus iššūkiai artimiausiu metu?
– Statybos skaitmenizavimas ir yra didžiausias statybos sektoriaus iššūkis. Tam reikia pakeisti labai daug dabar galiojančių teisės aktų, „namų darbus“ turi atlikti beveik visos šalies ministerijos, savivalda, statybos specialistus rengiančios aukštosios ir profesinės mokyklos, visi statybos proceso dalyviai. Skaitmeninė statyba padės išspręsti daugelį problemų, nuo kurių šiandien kenčia statybos sektorius. Be jų, reikia išskirti dar keletą iššūkių – jau minėtas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, labai skaudūs profesinės saugos klausimai. Pažangos siekis dažnai reikalauja esminių pokyčių statybos verslo aplinkoje, darbo kultūroje, statybininkų įvaizdyje.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir suderinus su specialistais bei reikiamomis institucijomis. Būtina kelti vis didesnius reikalavimus statybos darbų kokybei, nes tai padeda užtikrinti žmonių, aplinkinių teritorijų, gamtos, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų saugumą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
