„LSAS nuo 2007 m. nuosekliai siūlė atskirti studentų atstovybių veiklų finansavimą ir Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) projektą. Susiformavusi situacija, kai studentų atstovybėms parama įtraukiama į LSP kainą, gali atitraukti studentų atstovybes nuo pagrindinės veiklos – atstovavimo studentams. Internete paskelbtas įrašas akivaizdžiai parodo, kad tokia paramos sistema netgi skatina kai kuriuos asmenis piktnaudžiauti studentų lėšomis, galima sakyti – siekti pelno, – sakė LSAS prezidentas Arūnas Markas. – Manau, kad LSP kaina turi mažėti, o specialūs saugikliai turi užtikrinti, jog piktnaudžiavimo studentų lėšomis atvejai nepasikartotų.“
Lietuva turėtų sekti Suomijos, Norvegijos, Kanados, Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos ir daugelio kitų šalių praktika ir fiksuotą paramą studentų veiklos finansavimui įtraukti bei skirstyti per valstybės finansavimą ir studentų įmokas. Taip būtų išvengta pagundų atstovavimą studentams paversti tik pelno siekiančiu verslu, o aukštosios mokyklos turėtų studentų atstovybių finansavimo mechanizmą, kuriuo vadovaudamosi galėtų remti studentų atstovybes, kaip ir yra numatyta pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Toks mechanizmas taip pat užkirstų kelią atstovybių nerėmimui, kai jos yra aktyvios ir dažnu atveju „nepatogios“ aukštosios mokyklos vadovybei.
LSAS pastangomis LSP kaina šiais metais jau sumažės ne mažiau kaip 21 proc. – balandį paskelbtame Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendime konstatuota, jog į LSP kainą neturėtų būti įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis. Nors šiuo metu dar vyksta teisminis ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau LSAS tikisi, kad paskelbtas sprendimas, jog pažymėjimas neturi būti apmokestintas papildomais mokesčiais, liks galioti.
Pasak A.Marko, 21 proc. sumažėjusi LSP kaina – tai minimalus LSAS tikslas, nes artimiausiame organizacijos tarybos posėdyje, atsižvelgiant į pasirodžiusius piktnaudžiavimo faktus, bus svarstomas siūlymas kitais metais LSAS vienijančiose atstovybėse LSP išduoti ir atnaujinti už gamybos savikainą – t. y. išduodant naują pažymėjimą kaina sieks iki 10 litų, o atnaujinant – iki 5 litų. Taip ne tik būtų praskaidrintas atstovybių finansavimas, bet ir pačios atstovybės turėtų aiškesnes veiklos gaires.
LSAS nuo 2007 m. ne kartą siūlė atskirti studentų atstovybių veiklų finansavimą ir LSP projektą. Organizacijos narės studentų atstovybės dar 2008 m. vienbalsiai patvirtino LSP finansavimo metodiką, kurioje yra 72 atstovavimo veiklos kokybę vertinantys kriterijai, o 2009 m. buvo patvirtintas ir LSAS studentų atstovybių kokybės standartas. Abu šiuos dokumentus parengė LSAS narių atstovai, galutines paramos sumas tvirtina LSAS taryba. Nepaisant visų pastangų paskatinti studentų atstovybes labiau rūpintis atstovavimu, akivaizdu, kad LSP projektas kai kurioms silpnesnėms atstovybėms vis tiek išlieka vieninteliu veiklos, finansavimo ir išgyvenimo šaltiniu.
