Inga Molevaitė kandidatė vienmandatėje Karšuvos rinkimų apygardoje Nr. 62 (LSDDP sąraše kandidatės Nr. 14)
Inga Molevaitė ( g.1986 m.) yra Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė. Inga baigė teisės mokslus Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. 2014–2018 m. Probacijos tarnybos pareigūnė, visuomenininkė, savanorė. 2016–2018 m. Ikiteisminių tyrimų profesinės sąjungos Kauno apygardos probacijos tarnybos pareigūnų pirmininkė. Jurbarke kandidatuojanti I. Molevaitė sako, jog labiausiai jai norisi padėti nuo smurto, skurdo kenčiantiems vaikams ir suaugusiems.
„Spaudoje buvau pristatinėjama kaip visuomenininkė. Esu sukūrusi ne vieną socialinį projektą, susijusį su pagalba vaikams, skurdžiai gyvenantiems asmenims. Įtraukiau ne tik jurbarkiečius, bet ir visos Lietuvos gyventojus. Projektų idėja kilo, kai dirbau teisėsaugoje, probacijos tarnyboje. Tai darbas, kuris atmerkė man akis socialinėje srityje. Pati turėjusi gražią vaikystę, negalėjau patikėti, kiek daug vaikų gyvena skurdo, alkoholio ir smurto aplinkoje. Labai norėjosi jiems padėti. Manau, kad dėl savo būdo netylėti, o kalbėti, ieškoti sprendimų, buvau pastebėta pačių politikų ir pakviesta dirbti kartu“, – sako I. Molevaitė.
Taryboje kartu su kolegomis pateikė siūlymą projekto, kurio pagrindas – skatinti jaunas šeimas, pasveikinti pirmokėlius ir motyvuoti gerai besimokančius mokinius. Taip pat pateikė siūlymą dėl jaunimo vasaros užimtumo skatinimo. T.y. priemonė, kurios pagrindas yra kompensuoti darbdaviams dalį patiriamų išlaidų, priimant jaunuolius sezoniniams darbams nuo 14 metų iki 23 metų. „Labai norėjau, kad darbdaviai įdarbintų daugiau jaunuolių, jie galėtų dirbti ir užsidirbti, pamatytų darbo specifiką, o darbdavius motyvuoti pinigine kompensaciją. Jaunimo politika man yra prioritetinė sritis, todėl būdama bet kuriame lygmenyje, planuoju padirbėti iš peties. Savanorystė, jos finansavimas, teisė į nemokamą mokslą, pagalba jaunam verslui, metus atleidžiant nuo bet kokio mokesčio. Turime daug talentingų žmonių, bet neparodome jiems dėmesio, todėl jie susikrauna lagaminus ir išveža talentą svetur. Šį procesą mes galime sustabdyti“, sako I. Molevaitė.
Inga siūlo atkreipti dėmesį į reikalingus pokyčius baudžiamajame kodekse. „Darbo praktikoje susidūriau su žiauriu vaikų išnaudojimu ir matydama, kokia atsakomybė taikoma skriaudėjams, atsižvelgiant į traumas, kurios lieka visą gyvenimą, siūlysiu už vaikų tvirkinimą taikyti ne lygtinę bausmę, bet laisvės atėmimą.
Mindaugas Ralys – kandidatas vienmandatėje Telšių rinkimų apygardoje Nr. 40 (LSDDP sąraše kandidato Nr. 26)
Mindaugas Ralys (g. 1984 m. Kelmėje) – inžinierius 2007 m. baigęs Šiaulių kolegijos verslo ir technologijų fakultetą. 2012 m. įregistravo mažąją bendriją ,,SM autoratai“, kuri iki dabar dirba pelningai. Trisdešimt penkerių metų Mindaugas gyvena Žemaitijos sostinėje Telšiuose, augina du mažus vaikus.
„Mano kasdienis gyvenimas kupinas tokių pačių įvykių ir problemų, su kuriomis susiduriate Jūs visi: darbas – namai – vaikų ugdymas ir panašiai. Daugybę metų stebėjau politiką, pasigesdamas į piliečių gerovę nukreiptų valdžios sprendimų, pakritikuodamas, sugalvodamas idėjų, bet vėl numodamas ranka. Maniau, kad tik per kitus žmones, tik per patyrusius politikus galima kažką pakeisti. Lietuvai reikia ir naujų, jaunų žmonių. Darbščių, paprastų, suprantančių eilinio žmogaus poreikius. Būkime atviri – maloniai pabendrauti galima ir su kaimyne ar bičiuliu. O į Seimą savo atstovą renkame darbui. Sunkiam ir atsakingam darbui. Nepamirškime, kiek žmonių vis dar gyvena be nuotekų sistemos, kiek tėvų savo vaikus į mokyklas veža nesaugiai – neasfaltuotais keliais, kiek senjorų neturi galimybių išpildyti anūkų prašymų, kiek tėvų gyvena žemiau skurdo ribos. Pažvelkite į pensininkų kasdienybę – dažnas senjoras į mėnesį gauna vos du šimtus eurų: iš šios sumos reikia prasimaitinti, sumokėti mokesčius, palepinti anūkus ar tiesiog pataupyti“, – sako M.Ralys.
Politikas teigia norintis keisti mūsų šalies prioritetus – pirmenybę skirti eiliniam žmogui ir jo kasdienybės gerinimui. „Mane įdarbinkite pokyčiams – darbo aš nebijau“, – sako M.Ralys. Jis sieks geresnių ugdymo ir ugdymosi sąlygų švietimo įstaigose, inicijuos priemones medikams į regionus pritraukti, verslui skatinti, nedarbui mažinti.
Jonas Kubilius – kandidatas vienmandatėje Mėguvos rinkimų apygardoje Nr. 36 (LSDDP sąraše kandidato Nr. 36)
Kretingos rajone gyvenantis Jonas Kubilius (g. 1987 m.) baigęs politikos mokslus Klaipėdos universitete. Dirba UAB "Philip Morris Lietuva" gamybinės veiklos tobulinimo inžinieriumi. Svarbiausi Jono tikslai – pasiekti, kad valstybės ištekliai būtų skirstomi siekiant naudos visoms visuomenės grupėms, o pagrinddas tam – auganti ekonomika ir konkurencinis pranašumas pasaulyje. Anksčiau priklausė Europos federacijos maisto, agrokultūros ir turizmo (EFFAT) profesinės sąjungos jaunimo organizacijai.
Jei MĖGUVOS apygardos rinkėjai atiduotų savo balsus ir išrinktų Joną Kubilių, jis galėtų dirbti Seimo audito komitete, ekonomikos komitete ar antikorupcijos komisijoje.
„Dirbdamas privačiame sektoriuje sukaupiau didelę patirtį dėl procedūrų, instrukcijų, teisės reikalavimų atitikimo ir auditų vadybos. Tikiu, tai padės vertinat auditų išvadas ir valstybiniame sektoriuje. Būdamas gamybinės veiklos tobulinimo inžinieriumi sukaupiau profesinės patirties, kaip efektyviai pasiekti iškeltus įmonės tikslus. Tai padėtų vertinat pasiektus šalies ekonominius rodiklius, ruošiant naudų indentifikavimo analizes ir įgyvendinant veiksmų planus. Be to, politikos mokslų studijose daugiausiai dėmesio teoriniu ir praktiniu lygiu skyriau korupcijos prevencijai Lietuvoje. Deklaruoju skaidrią veiklą, tai bus viena iš prioritetinių veiklos sričių“, – sako LSDDP kandidatas į LR Seimą Jonas kubilius.
Salvija Buzelienė – kandidatė vienmandatėje Šilainių rinkimų apygardoje Nr. 14 (LSDDP sąraše kandidatės Nr. 49)
Studijavo Kauno Kolpingo kolegijoje socialinį darbą, o šiuo metu mokosi VDU Politikos mokslų fakultete. Šilainiuose (Kaune) nuo šešerių gyvenanti Salvija sako, jog jos bendruomenės problemos jai yra gerai žinomos. Jauna dviejų mergyčių mama sako skirisanti dėmesį šeimų problemoms spręsti. Jos nuomone, derėtų priimti įstatymą, kuris įpareigotų savivaldybes įsteigti tiek darželių, koks yra poreikis mikrorajone ar regione. Ten, kur vaikučių sumažėtų, mokyklas reikėtų pertvarkyti į senelių namus ar slaugos ligonines.
Entuziazmo ir energijos Salvijai pakanka, jai talkinant Kaune buvo įsteigti penki LSDDP skyriai. Šiuo metu jos iniciatyva steigiamas LSDDP Jaunimo komitetas. S. Buzelienė aktyvi socialinę atskirtį patiriančių žmonių gynėje. Neabejinga ir beglobių gyvūnų klausimui. Ji buvo viena iš Peticijos, kuria siekiama paskubinti įstatymų priėmimą, įteisinantį griežtesnes bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, iniciatorių. Peticija, kurią pasirašė daugiau nei 89 000 Lietuvos gyventojų, Seimui įteikė organizacijos SOS gyvūnai vadovė Ilona Reklaitytė ir kovos už gyvūnų teises aktyvistė Salvija.
„Savanoriauju ir padedu artimųjų neturintiems senoliams, organizuoju labdaras sunkiai besiverčiančioms jaunoms šeimoms ir vienišoms mamoms. Nuolat bendradarbiauju su Kauno miesto ir rajono gyvūnų gelbėtojais. Mano ir mano šeimos išgelbėtų gyvūnų galima skaičiuoti šimtais. Tačiau uždavinių šiose srityse daug“, sako – Salvija. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete ji studijuoja šiuolaikinę užsienio politiką ir mano, kad savo žinias galėtų panaudoti Seime.
„Inicijuosiu įstatymo pataisas, kad valstybės tarnautojams, baustiems už korupcinius nusikaltimus, nebūtų leista apskritai kada nors grįžti į valstybės tarnybą“, – sako S.Buzelienė.
Rasa Miškinytė – kandidatė vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr. 69 (LSDDP sąraše kandidatės Nr. 60)
Alytiškė R. Miškinytė (g. 1987 m. ) 2014 m. Kauno technologijos universitete baigė Verslo ekonomikos studijas. 2010 m. Alytaus kolegijoje baigė Vadybos ir verslo administravimo studijų krypties marketingo vadybos (šaka – gaminio marketingas) studijas. Dirbo privačiose bendrovėse, 2019–2020 m. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos projektų vadovė. Pasižyminti diskretiškumu, atsakingumu ir taktiškumu.
„Esu dzūkė iš paprastos šeimos. Vaikystė prabėgo Simno miestelyje ir jo apylinkėse, vėliau persikėlėme į Alytų, kuriame gyvenu ir dabar. Mano artimieji savo pavyzdžiu išmokė, kad žodžiai negali skirtis nuo darbų, kad kiekvienas žmogus vertas pagarbos, nepriklausomai nuo jo socialinės ir turtinės padėties. Nors ir trumpai, bet teko ragauti emigranto duonos. Gerai žinau, jog daugelis, ieškančių sotesnio kąsnio užsieniuose, mielai grįžtų į Tėvynę, jei būtų tikri dėl gerai apmokamos
darbo vietos, užtikrinančios aprūpintą ir visavertį gyvenimą, jei jaustųsi gerbiami ir vertinami. Noriu, kad regiono miesteliai taptų patrauklūs dirbti ir gyventi, kurti šeimą, turiningai leisti
laisvalaikį, kad jaunėjantys regionai taptų verslūs, kad mažėtų atotrūkis tarp regionų ir
didžiųjų miestų. Sieksiu, kad regioninės ir socialinės atskirties nebeliktų. Esu tvirtai įsitikinusi, kad gerovės valstybę – solidarią ir laimingą Lietuvą, galima sukurti jaunatvišką veržlumą ir inovatyvumą sujungus su vyresnių kartų patirtimi ir išmintimi, o pačius geriausius sprendimus surasti dialogo būdu, – sako Rasa. – Mano rinkimų apygardą sudaro skirtingos savivaldybės (dalis Alytaus miesto bei dalis Alytaus ir Varėnos rajonų), tačiau jose gyvenančių žmonių lūkesčiai ir problemos labai panašios – turėti darbą, gauti didesnį atlyginimą, kokybiškas medicinos paslaugas be mėnesiais trunkančio laukimo eilėse, kokybiškai ugdyti vaikus, turėti sąlygas kūrybai, verslo kūrimui ir vystymui. Valstybė privalo vienodai rūpintis kiekvienu savo piliečiu ir sudaryti tokias pačias sąlygas jo gerovei nepriklausomai nuo to, mieste ar kaime jis gyvena“.
Sandra Žilienė – kandidatė vienmandatėje Lazdynų apygardoje (LSDDP sąraše Nr. 67)
Sandra Žilienė (g. 1990 m.) – studijavo teisę Mykolo Romerio universitete, baigė 2014 m., o 2019-aisiais įgijo magistro laipsnį Vilniaus Universitete. Elektronikos platintojų asociacijoje dirba vyriausiaja finansininke. Sandra yra Asociacijos Raudonos nosys narė, SOS vaikų kaimų draugijos, Lietuvos Raudonasis kryžius rėmėja. Yra veikli ir siekianti gerų rezultatų.
„Su didžiuliu entuziazmu priimu visus man mestus iššūkius, nebijau suklysti, todėl, kad iš klaidų mokomasi. Žinau, kad nieko nėra neįmanomo, jei tik turi pakankamai noro įgyvendinti sumanymą. Gyvenime veikia puikus fizikos dėsnis sakantis, kad iekvienas veiksmas turi atoveiksmį, todėl man svarbiausia prisiimti visą atsakomybę už savo žodžius ar veiksmus“, – sako Sandra.
Kandidatė į Seimą vertina kito asmens nuomonę, anot Sandros, tik išklausant galima suprasti, ko žmogui reikia, ko jis tikisi iš tavęs ar aplinkos. S. Žilienė būdama parlamentare skatintų didesnį jaunimo įtraukimą į įvairias veiklas, saviraišką. Stengtųsi, kiek įmanoma, labiau optimizuoti viešuosius pirkimus ir skaidrumą keltų kaip svarbiausią tikslą. Kartu su frakcijos nariais siektų mažinti komunalinių paslaugų kainas, rengtų įstatymų projektus, kuriais remiantis valstybė galėtų visuomenei suteikti daugiau nemokamų socialinių paslaugų.
Jorūnė Stonienė – kandidatė vienmandatėje Nalšios pietinėje rinkimų apygardoje Nr. 53 (LSDDP sąraše kandidatės Nr. 73)
Verslo teisę baigusi Kazimiero Simonavičiaus universitete, UAB Jortema vadovaujanti Jorūnė Stonienė ( g. 1987 m.) kandidatuoja į LR Seimą, nes nori permainų, o jei taptų Seimo nare siektų kokybiškos švietimo sistemos.
„Noriu, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų teisę į kokybišką ir nemokamą mokslą, noriu siekti lygybės mūsų vaikams, nes visi esame žmonės ir privalome turėti vienodas galimybes, nepaisant turtinės padėties. Tikiu, kad dirbdami ir siekdami geresnio rytojaus, mes galime užauginti kultūringą naująją kartą. Dirbti turime dabar, Lietuva turi tapti galimybių šalis, kurioje, galima: kurti verslą, gaunant valstybės paramą – taip mažinsime emigraciją; gauti nemokamą ir tinkamą išsilavinimą, o jį įgijus gauti užtikrintą darbo vietą; plėtoti turizmą regionuose, taip supažindinti kiekvieną iš mūsų su dar neatrastais Lietuvos kampeliais; turėti galimybę ir lengvatines sąlygas įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimoms, kurioms to iš tikrųjų reikia; turėti galimybę rajone gyvenantiems vaikams lankyti mieste organizuojamus būrelius, gauti kokybišką švietimą ir ugdymą“, – teigia J.Stonienė.
Egidijus Osinovskas – kandidatas vienmandatėje Šeškinės-Šnipiškių rinkimų apygardoje Nr. 6 (LSDDP sąraše kandidato Nr. 77)
Vilniaus Universitete teisės magistro studijas baigęs Egidijus turi 11 metų teisinio darbo patirtį. „Teisės studijas baigiau tikėdamas socialiniu teisingumu, tikėdamas, kad įstatymas turi ir gali tarnauti žmonėms. Tikiuosi, jog kelias į politiką padės siekti sau seniai užsibrėžto tikslo. Suprantu ir palaikau jauno žmogaus norą bei iniciatyvą dirbti, siekti užsibrėžto tikslo, tikėjimą savo idėja ir pastangas ją įgyvendinti. Tam turėtų būti sudarytos visos sąlygos – jau užtektinai jaunų talentų nutekėjo į užsienį. Vyresni žmonės į užsienį nepabėgs, tad jų situacija dar sudėtingesnė. Tie patys jaunuoliai galėtų gyvendami čia pasirūpinti seneliais. Ir valstybė turėtų skirti jiems daugiau dėmesio. Mažiau kalbėk, daugiau daryk – šis posakis dažnai pamirštamas. Aš vadovaujuosi būtent juo. Tik padarytas darbas lieka faktu ir gali iš tiesų kažką pakeisti. Nesvarbu, tai pasodintas medis ar nauja medicinos įstaiga arčiau namų. Todėl savo kelią grįsiu ne pažadais, o konkrečiais pasiūlymais kiekvienai gyvenvietei, kiekvienai grupei žmonių“, – sako E. Osinovskas.
Deimantė Drąsutavičienė – kandidatė vienmandatėje Žemaitijos šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 39 (LSDDP sąraše kandidatės Nr. 79)
Vilniuje gyvenanti advokatė Deimantė (g. 1983 m. ) nepaisydama didelio užimtumo visada siekė prisidėti prie bendros visuomenės gerovės, dalyvaudavo projektuose, kurių tikslas sudaryti galimybę finansiškai pažeidžiamai žmonių grupei gauti nemokamą kvalifikuotą teisinę pagalbą.
„2014 m. kaip advokatė prisiekiau būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui. Šią duotą garbingą priesaiką vykdau iki šiol. Ši profesija sudarė galimybę kasdien būti arčiau žmogaus, išklausyti, išgirsti, būti jo patarėju, pagalbininku įgyvendinant jo teises ir interesus. Dažnas atvejis, kai žmogus susiduria su situacija, o teisės aktas – įstatymas, vyriausybės nutarimas ar savivaldybės sprendimas yra nepagrįstai ribojantis žmogaus teises ar diskriminuojančio pobūdžio. Sieksiu tobulinti teisės aktus, kurie atlieptų žmogaus poreikius ir interesus“, – sako D. Drąsutavičienė.
Deimantė taip pat siektų, kad kaimo, miestelių gyventojai gautų kokybiškas medicinos paslaugas; būtų didinamas greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius, siekiant vietos gyventojams operatyviai suteikti pagalbą. Sieks, kad asmenys turintys nekilnojamojo turto, atsakingai juo rūpintųsi ir būtų išvengta kaimo vietovių, miestelių įvaizdžio menkinimo, gyventojų vengimo juose kurtis. Tapusi Parlamento nare D. Drąsutavičienė rūpintųsi vaiko teisių sistemos funkcionavimu, kad šeimos gautų efektyvią nemokamą specialistų pagalba.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos
