Eurokomisarui, socialdemokratų garbės pirmininkui Vyteniui Andriukaičiui kur kas labiau skauda ne dėl imamo kraujo minint AIDS dieną, bet dėl gimtosios partijos. Po rinkimų ji ištikta dar neregėto nokauto. O jos lyderiai, nusprendę toliau išlikti valdžioje, partiją, panašu, toliau skandina. V.Andriukaitis socialdemokratams prognozuoja mirtį, jei išliks dabartinė jos politinė kryptis.
„Kairesnio profilio būtinybė yra tokia ryški, kad jeigu to nematysime, vadinasi, po keturių metų nebeatsigausime“, – sakė V.Andriukaitis.
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas taip pat sako, kad valdant jų partijai, nepaisant keliskart didintos minimalios algos, tarp 20 procentų neturtingiausių ir 20 procentų turtingiausių atskirtis tik didėjo – nuo šešių iki devynių kartų. Valdžia nepraleido progų viešoms kalboms apie sparčiai augančią ekonomiką ar net atlyginimus, tačiau 80 procentų gyventojų verčiasi nuo algos iki algos. A.Sysas teigia, kad prieš rinkimus žmonėms duoti pažadai pamiršti, valdžiai susidūrus su valstybės lygmens problemomis.
„Mes turim paprasčiausia atsisukti ir grįžti prie to lozungo, su kuriuo mes pradėjom, – svarbiausia žmogus“, – problemos šaknis įvardijo A.Sysas.
Kitas socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas sako jaučiąs, kas lems sėkmę rinkimuose į partijos pirmininkus: „Aš esu tikras, kad laimės būtent tas kandidatas, kuris pasirodys labiau kairių pažiūrų.“
O štai partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, panašu, partijos vizijos neturi. Jis net neranda laiko atsakyti į tokį klausimą.
Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad socialdemokratus yra ištikusi didelė krizė, tačiau tą įrodo ne tik rinkimų rezultatai, bet ir atsisakymas vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kandidatų į ministrus paieškos. Kapstytis iš duobės nepadėjo ir koalicija su valstiečiais žaliaisiais.
„Yra vis tiek tam tikri prioritetai ir, jeigu kalbant apie socialdemokratus, tai labai paprastai galima sakyti, jeigu tu esi valdžioje ir nuolatos nori į tą valdžią grįžti, tai gal tavo tapatybė ir yra tiesiog valdžios partija. Dėl to, noriu paakcentuoti, kad socialdemokratų į valdžią niekas varu nevarė, po šitų rinkimų, jie patys sugalvojo eiti į koaliciją“, – mintis išsakė politologas M.Jastramskis.
Po nepalankaus antrojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose vidaus ginčai bei raginimai išsigryninti tapatybę pasigirsta ir iš Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos stovyklos. Partijos pirmininko rinkimai, numatyti vasarį. Krikdemų sparno atstovas Paulius Saudargas teigia, kad iš partijos narių pasiūlytų kandidatų bus galima spręsti, kokių vertybių išgryninimo siekiama.
„Partija turėtų labai tvirtai ir labai aiškiai įsivardinti tas vertybes, ant kurių ji stovi. Mes esam dvi, tiek Tėvynės sąjunga, tiek Krikščionys demokratai, – visų pirma iš sąjūdžio gimusios jėgos. O jų pagrindas – valstybingumas, tautiškumas, aišku, ir tikėjimas – tai krikščionybė“, – sakė P. Saudargas.
Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis taip pat teigia, kad atėjo laikas paklausti bendražygių, kokia kryptimi turėtų eiti partija. O jo partijos vizija platesnė – centro dešinės.
Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad socialdemokratus yra ištikusi didelė krizė.
„Centro dešinės apibūdinimas tiktų labiausiai. Aš manau, kad mes einam teisinga linkme, subūrėm, sukvietėm ir naujų jaunų žmonių, atsinaujinom, atsivėrėm, pradėjom, galbūt, kalbėti kitaip, bet būtent aš pabrėžiu – pradėjom. Partijai, kuri gyvuoja 26-erius metus, pasirodyti kitaip užtrunka, bet mes galim būti atviresni, ir socialiai jautresni“, – sakė G.Landsbergis.
Partijos narys Žygimantas Pavilionis sako, kad partijos tapatybė transformuojasi ir dėl kartų kaitos, todėl dabar, nelaimėjus rinkimų, svarbu nenusivilti ir nesustoti, sujungti tradicinį elektoratą su jaunimu ir pavyks laimėti Lietuvą.
„Na, nepavyko mums tos pergalės įtvirtint antram rinkimų ture. Ruošiamės trečiam etapui. Ar tai bus rinkimai, ar dar koks nors lūžis – pažiūrėsim. Čia jau mūsų, taip sakant, kūrybos reikalas“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Politologas M.Jastramskis sako, kad konservatoriai, skirtingai nei socialdemokratai, dėl tapatybės paieškų turėtų išgyventi mažiau, bet jiems reikia prisiminti žmogų.
„Tapatybę jie turi labai stiprią ir galbūt reikėtų tą tapatybę šiek tiek pakoreguoti, einant arčiau link vidutinio Lietuvos žmogaus“, – įsitikinęs politologas.
Kita vertus, pasak politikos mokslininko, tyrimai rodo, kad tik politinis elitas skiria kairės ir dešinės partijas ir ieško jų vertybių, o eiliniai rinkėjai apskritai nežino, ar jie kairieji, ar dešinieji, ir jiems tai nėra svarbu.
„Žmonėms svarbiausia yra Lietuvos problemos, ir šitose problemose nėra susiskirstymo, tiesiog jas reikia spręsti. Ir kuri partija žmonių akyse būdama valdžioje bus suvokta kaip gebanti tai daryti, tai ta ilgesnėj perspektyvoj ir turės daugiau šansų turėt geras pozicijas“, – bėdų kamuojamoms partijoms mintį pametėjo politologas M.Jastramskis.
