Trečiadienį surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje Socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, Seimo vicepirmininkas J.Sabatauskas bei buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. dr. Gediminas Černiauskas, pristatė analizę dėl perteklinių Lietuvos gyventojų mirčių pandemijos laikotarpiu.
Tai yra tokios mirtys, kurių buvo galima išvengti laiku diagnozavus ligą ir suteikus reikiamą pagalbą.
„Situacija yra sudėtinga ir truputį liūdnoka. Jeigu palygintume visas Europos Sąjungos (ES) valstybes pagal tą patį kriterijų – kiek mirčių padidėjo, lyginant su 2019 metais – pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo, blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija“, – teigė G.Černiauskas.
O Skandinavijos šalys esą rodo geriausius rezultatus.
Jo teigimu, viena esminių priežasčių, kodėl išaugo perteklinių mirčių skaičius, yra valdančiųjų neproporcinga koncentracija į draudimus, o ne į žmonių gydymą.
„Visgi kai yra liga, žmogus išgyja ne dėl draudimo, o pastangų jį gelbėti“, – sakė jis.
Jį neramina tai, kad Vyriausybė arba nemato šių skaičių, arba juos ignoruoja ir neieško gerųjų pavyzdžių kitose valstybėse.
„Raginame Vyriausybę kuo skubiau spręsti šiuos klausimus, – pažymėjo jis. – Negi per tą laiką nebuvo galima pasidomėti, ką darė kitos valstybės, kuriose pradžioje taip pat buvo šiurpinanti tendencija, bet jos labai greitai susigriebė ir situacija pasikeitė.“
Pasak G.Černiausko, Vyriausybė turėtų kuo „greičiau atkimšti medicininių paslaugų kamštį tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų ir įsisenėjusių problemų tam, kad išvengtume tolimesnio perteklinių mirčių didėjimo.“
Visgi kai yra liga, žmogus išgyja ne dėl draudimo, o pastangų jį gelbėti.
Kreipėsi į I.Šimonytę
J.Sabatauskas konferencijos metu patikino, kad dėl esamos padėties kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
„Matau pavojingą tendenciją, kad Vyriausybė koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje, o tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga, nesuteiktas būtinasis gydymas ir kitos medicininės paslaugos“, – kalbėjo ji.
Pasak jo, tokių mirčių Lietuvoje skaičiuojama beveik 10 tūkst. ir šie skaičiai „šiurpina“.
Trečiadienio statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 3 713 žmonės.
Pasak J.Sabatausko, naujieji valdantieji turėjo padaryti išvadas, žinodami, kad pirmojo karantino metu jau buvo fiksuojama daugiau kaip 4 tūkst. perteklinių mirčių, bet nieko nedarė, nes iki šio laiko šis skaičius išaugo dar 5 tūkst.
„Visgi drįstame teigti, kad tokių šalių kaip Švedija, Danija patirtis leidžia teigti, kad Lietuvos pasirinktas kelias buvo klaidingas, medicinines paslaugas galėjo teikti ir išsaugoti didžiąją dalį šių gyvybių“, – teigė jis.
Vyriausybė koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis.
J.Sabatauskas taip pat pabrėžė, kad naujai paskirtas sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys, anksčiau susitikęs su socialdemokratų atstovais, patikino, kad problema yra žinoma.
„Deja, nuo žinojimo problemos niekas nepagerėjo, jeigu būtų ne tik žinojęs, bet ir ieškojęs būdų, kaip spręsti tą problemą, bent jau tendencija būtų kitokia“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Ribojimas gydyti – nepasiteisino
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro G.Černiausko, skaudu, kad iki šiol nėra oficialaus ekspertų ar valstybinių institucijų atsakymo, kodėl perteklinių mirčių Lietuvoje registruota tiek daug.
Todėl, siekiant bent minimaliai išsiaiškinti situaciją, kaip buvo valdoma COVID-19 pandemija medicininiu aspektu 15-oje ES šalių, J.Sabatausko iniciatyva Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas atliko tyrimą.
„Iš to tyrimo matome, kad draudimų teikti paslaugas įstaigoms, kas buvo padaryta Lietuvoje, nedarė nė viena iš analizuotų 15 ES valstybių, – tyrimą komentavo G.Černiauskas.
– Akivaizdu, draudimas gydyti buvo originalus sprendimas Lietuvoje ir ganėtinai aišku, kad klaidingas.“
Jis pasigenda nepriklausomo, kompleksinio situacijos vertinimo.
Sumažėjo nelaimingų atsitikimų
G.Černiauskas, remdamasis surinktais duomenimis, teigė, kad per karantiną padaugėjo širdies kraujagyslių, chroniškų ligų, tačiau sumažėjo mirčių nuo nelaimingų atsitikimų.
„Tai yra turbūt tų draudimų teigiamas dalykas, mes mažiau judėjom, maudėmės, skendome, mažiau žuvo mūsų keliuose“, – teigė socialdemokratas.
Tačiau pridūrė, kad mirčių ar susirgimų kai kuriomis ligomis padidėjimą galime matyti ateityje, pavyzdžiui, vėžinių susirgimų.
Yra dalykų, kurie šiandien kaip ir neakivaizdūs, bet greičiausia pasireikš po metų, dviejų.
„Mes aiškiai Lietuvoje sumažinome (vėžio – 15min) tyrimų skaičių, tai išaiškinamumas sumažėjo, bet mes žinome, kad jeigu anksti neišaiškini, nepradedi gydymo, tai išeiga medicininė paprastai būna prastesnė.
Yra dalykų, kurie šiandien kaip ir neakivaizdūs, bet greičiausia pasireikš po metų, dviejų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo buvęs sveikatos ministras G.Černiauskas.
A.Veryga – reagavome į tuometinę situaciją
Pernai paskelbus pirmąjį visuotinį karantiną ir koronavirusui plintant gydymo įstaigose, sprendimą riboti planinių medicinos paslaugų teikimą priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Jis BNS sakė, kad sprendimas stabdyti planinių medicinos paslaugų teikimą buvo reakcija į susidariusią situaciją.
„Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą, kad neužsikrėstų ir patys nenukentėtų“, – teigė eksministras.
„Lengva dabar šnekėti, kad reikėjo ar nereikėjo stabdyti. Juoba, kad matėme šiaurės Italijos problemas, kas ten darėsi, nebuvo pilno žinojimo, kaip suvaldyti. Matėte, kas vyko, užtekdavo užsikrėsti vienam ir liga išplisdavo, tada visas skyrius užsidarydavo. Tuomet ne tik planinių, bet ir skubių paslaugų niekas nebeteikdavo. Kas būtų buvę, jei tas procesas būtų nesuvaldytas ir būtų nustota teikti pagalba, kurios negalima atidėti?“ – sakė jis.
A.Veryga atkreipė dėmesį, kad mirčių skaičius šalyje ir atkūrus medicinos paslaugas didėja.
Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą.
„Vadinasi, yra kitos bėdos, dėl ko žmonės nesikreipia: ar tai yra baimė, ar tai dar kas nors“, – svarstė jis.
Eksministras pabrėžė, kad sprendimas stabdyti planinių paslaugų tiekimą priimtas tariantis su medikais.
„Aišku, su dabartiniu žinojimu, su dabartinėmis priemonėmis viskas jau atrodo nebereikalinga, ir per antrą karantiną nebestabdėme“, – pridūrė jis.
Nuo pernai kovo iki šių metų kovo Lietuvoje registruota beveik 50 tūkst. mirčių, o nuo 2019-ųjų kovo iki 2020-ųjų kovo – beveik 41 tūkstantis.
