Universiteto mokslininkai 2022–2023 metais Lietuvoje atliko tyrimą, į kurį buvo įtrauktos trys atsitiktinės imtys: vienuoliktos klasės moksleiviai, kolegijų pirmo kurso studentai ir suaugusieji 20–64 metų gyventojai.
Apklausta po maždaug pusantro tūkstančio kiekvienai iš šių gru
pių priklausiusių asmenų.
Vertinti mitybos, fizinio aktyvumo, žalingi įpročiai ir kūno svoris, jų pokyčiai COVID-19 pandemijos metu ir pokyčių išlikimas po pandemijos.
Beveik kas trečias moksleivis teigė, kad pandemija pablogino jo gyvenimą: paveikė psichikos sveikatą, bendrąją sveikatą, fizinę veiklą, ateities lūkesčius, mokymosi rezultatus. Ypač ši tendencija pastebima tarp merginų.
Didelė dalis moksleivių patyrė nerimo simptomus, jautėsi nelaimingi ir vieniši, jiems trūko socialinės paramos. Sumažėjo fizinis aktyvumas, kuris daugumos moksleivių yra nepakankamas.
„Pandemija turėjo neigiamą poveikį moksleivių mitybos įpročiams: daugiau nei pusė moksleivių ne kasdien pusryčiavo, apie 70 proc. ne kasdien valgė daržoves ir vaisius, dažnai buvo valgomi saldumynai. Tarp moksleivių buvo paplitęs įprastų ir elektroninių cigarečių rūkymas, taip pat alkoholio vartojimas“, – sako LSMU mokslo darbuotojas Kastytis Šmigelskas.
Beveik pusė studentų (42,5 proc. vaikinų ir 55,7 proc. merginų) karantino metu jautė stresą. Jų mitybos įpročiai pakito tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme.
Apie trečdalis studentų dažniau valgė namie gamintą maistą. Penktadalis merginų ir mažesnė dalis vaikinų vartojo daugiau šviežių daržovių ir vaisių.
Panaši studentų dalis padidino namie gamintų konditerijos gaminių, saldumynų ir greito maisto vartojimą. Taip pat dažniau buvo valgomi įvairūs užkandžiai.
Pandemijos metu kas trečias studentas sumažino fizinį aktyvumą – 38,7 proc. merginų ir 31,1 proc. vaikinų atsakė, kad padidėjo jų kūno svoris.
Keitėsi ir suaugusių žmonių gyvensenos įpročiai. Šie pokyčiai priklausė nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo.
Daugiau moterų nei vyrų padidino šviežių vaisių ir uogų, namie gaminto maisto, tačiau ir šokolado bei saldainių, vartojimą. Tuo metu daugiau vyrų nei moterų teigė padidinę greito maisto vartojimą, alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį ir kiekį bei rūkymo dažnį ir intensyvumą.
Gyvensenos pokyčiai pandemijos metu susiję ir su amžiumi. Daugiau jauniausios amžiaus grupės (20–34 m.) gyventojų teigė padidinę šokolado ir saldainių, saldintų gėrimų, greito maisto, namie gaminto maisto, konditerinių gaminių bei užsakomo į namus maisto vartojimą, palyginti su vyriausio (50–64 m.) amžiaus gyventojais.
Jauni tiriamieji taip pat dažniau nurodė padidinę suvalgomo maisto kiekį bei užkandžiavimo dažnį.
Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nurodė padidinę sveikatai palankaus maisto: žuvies ir jūros gėrybių, šviežių daržovių, vaisių ar uogų, vartojimą, palyginti su kitomis išsilavinimo grupėmis.
Daugiau aukštojo išsilavinimo gyventojų padidino užsakyto į namus maisto vartojimą. Be to, daugiau aukštojo nei žemesnio išsilavinimo tiriamųjų atsakė, kad jie pandemijos metu sumažino suvalgomo maisto kiekį ir užkandžiavimo dažnį bei sveikatai nepalankaus maisto, tokio kaip saldumynai, saldinti gėrimai, greitas maistas, vartojimą.
„Nemaža dalis pokyčių, atsiradusių COVID-19 pandemijos metu, išliko ir po pandemijos. Daugiau nei 60 proc. gyventojų, padidinusių šviežių daržovių, vaisių bei grūdinių produktų vartojimą, teigė, kad ir po pandemijos jie dažniau vartoja šiuos produktus“, – sakė projekto vadovė Vilma Kriaučionienė.
„Kita vertus, beveik trečdalis gyventojų, padidinusių sveikatai nepalankaus maisto: saldumynų, saldintų gėrimų, greito maisto, vartojimą, išlaikė šiuos nesveikus įpročius ir po pandemijos“, – pridūrė ji.
Gyvensenos pokyčiai pandemijos metu buvo susiję su gyvensenos įpročiais po pandemijos. Sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimą dažniau padidino tie, kurie juos valgė kasdien, fizinį aktyvumą sumažino rečiau besimankštinantys, o rūkymas ir alkoholio vartojimas dažniau padidėjo šiuos žalingus įpročius turintiems žmonėms.
Tyrimas atliktas vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą.
