„Jūs nepatikėsite, bet vakar prie manes priėjo berniukas ir paklausė kaip tapti p l a s t i k i n ė s chirurgijos gydytoju. B u k v a l i a i taip ir nutiko per motyvacinį stojimo į rezidentūrą pokalbį. Susimąsčiau... Tiesa, berniukui gerokai per dvidešimt ir jis ką tik acitiktinai įsigijo mediko diplomą (su aukštuoju, bet be vidurinio), bet tai nekeičia klausimo esmės.
Ar čia tik dabar taip nutinka, ar buvo ir anksčiau, tik nepastebėjau? Gal tikrai jau atėjo laikas? Plastikiniai maišeliai, plastikinės gėlės, plastikinės kaukės, plastiko printeriai spausdinti plastikinėms dalims. Dar plastikinės šypsenos, plastikiniai jausmai, plastikinės krūtys, plastikinės lėlės negalintiems ar nenorintiems susirasti partnerio. Plastikinė chirurgija tikrai rastų savo vartotojų ir gerbėjų grupę. Plastikinės chirurgijos specialistai specializuotųsi plastiko taisyme – suremontuotų plastikinius sąnarius, nušveistų plastikinius dantis, prisuktų plastikinę ausį, sureguliuotų plastikines smegenis, spausdintuvu atspausdintų plastikinę širdį. Skamba futuristiškai ir neįtikėtinai, bet ...
Gal verta padirbėti šiuo klausimu? Vis dar mąstau ir laukiu Jūsų komentarų bei patarimų. Nuoširdžiai Jūsų, Lietuvos P l a s t i k i n ė s ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas“, – savo asmeninėje feisbuko paskyroje ketvirtadienį skelbė prof. Rytis Rimdeika (kalba netaisyta – aut. past.).
Įrašas sulaukė įvairiausių reakcijų bei komentarų. Ne vienas teiravosi, kad galbūt studentas – užsienietis, gerai nemoka lietuvių kalbos. Būta ir komentaro su rasizmo apraiškomis, kad galbūt „pretendentas į „plastikinę“ chirurgiją yra iš Indijos ar Libano“.
Viena komentatorė pasiteiravo, ar studentas kartais ne iš jaudulio žodžius supainiojo. Atsakydamas į tai, prof. R.Rimdeika paaiškino, kad „berniukas jį aplankė el. paštu“. Pasak profesoriaus, „neatrodė, kad berniukas buvo labai įsitempęs, nes kitose kreipimosi dalyse jautėsi užtikrintai“.
Pasireiškė ir dekanato vyr. administratorė
Tarp dešimčių komentatorių nuomonę išsakė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos fakulteto dekanato vyriausioji administratorė Rasa Poderytė: „Ryti va tokie pas mus baigia studijas ur mes pas tuos plastikinius gydytojus dar turesim ir lankytis. Graudu. Patikėk kiek as tokiu matau“ (kalba netaisyta – aut. past.).
Komentaras sulaukė atsako: „Aciprašau, bet ar ne tamsta ir turėtų užtikrinti, kad tie „va tokie“ pas jus studijų nebaigtų, ar į universitetą neįstotų? Nors nenuostabu – pačios komentare klaidų daugiau, negu iki kiek aš moku suskaičiuoti. ObOlys nuo obels netoli rieda. Gerai, kad niekad nesvajojau būti mediku, ir mokytis ten, kur ant savų studentų administracija viešai sruteles pila“.
Pastarasis komentaras sulaukė daugybės „patinka“ paspaudimų. Kita komentatorė priminė, kad „yra toks dalykas, kaip universiteto etika“. Gaila, anot jos, kad ji galioja tik studentams.
Vėliau R.Poderytės komentaras buvo pašalintas.
Taigi vieni iš R.Rimdeikos pateiktos istorijos juokėsi, kiti įžvelgė įraše visai ką kita – patyčias.
Gal tiesiog programa ištaisė žodį?
Gegužės 29 dieną 15min redakcija sulaukė viešai prisistatyti nepanorusios buvusios LSMU studentės (vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) laiško. Pasak jos, toks profesoriaus įrašas ir komentarai po juo atskleidžia LSMU gydytojų ir administracijos požiūrį į savo būsimus kolegas. Merginai, pavyzdžiui, liko neaišku, ar studentas, kreipdamasis į profesorių, tiesiog supainiojo žodžius, ar tas žodis – „plastinės“ el. pašte buvo automatiškai programos pakoreguotas.
„Tačiau toliau iš to buvo sukurta teorinė situacija, kuri paskatino patyčių pobūdžio komentarus. Tokie komentarai mažiausiai yra neetiški ir diskriminuojantys. LSMU didžiuojasi, kad yra „vienas geriausių universitetų, kuris ruošia gerus specialistus“, bet iš komentarų galima suprast tuomet apie tą studijų kokybę. Daug kalbama apie gydytojų mobingą, pamirštant, kiek patyčių iš savo vyresniųjų kolegų patiria gydytojai – rezidentai bei medicinos studentai. Prof. R.Rimdeika yra dažna priežastis, kodėl atsidavę jaunieji specialistai savo jėgas plastinės chirurgijos srityje bando užsienyje. Jis garsėja savo griežtumu. Keisčiausia yra skaityti tokį įrašą bei daugumos komentarus, atsižvelgiant į jų pačių gramatines klaidas“, – nuomonę išsakė į redakciją besikreipusi buvusi LSMU studentė.
Pasak jos, galima numanyti, kad profesoriaus įraše kalbėta apie 6 kurso medicinos studentą. Pati R.Poderytė, skundo autorės teigimu, maloniai bendrauja su studentais, ne kartą iš absolventų gaudavo gėlių už palaikymą, todėl toks jos komentaras po R.Rimdeikos įrašu turėjo labai nustebinti ir papiktinti baigiančiuosius studijas.
Tą įrodo ir vienas komentarų po prof. R.Rimdeikos įrašu: „Labai liūdna iš savo universiteto administracijos skaityti tokius komentarus artėjančio baigimo proga... Turbūt nenuostabu, kodėl paskutiniu metu, tokiomis sunkiomis sąlygomis nesulaukiam jokio palaikymo, bet tikiuosi, kad tai ne viso universiteto požiūris į savo studentą. Visgi 6 metus buvau šio universiteto bendruomenės dalis (kalba netaisyta – aut. past.)“.
Mergina paaiškino ir motyvacinio pokalbio, apie kurį įraše kalba R.Rimdeika, svarbą tolesnei karjerai. Pasak jos, po 6-erių metų mokslų LSMU gaunamas medicinos gydytojo diplomas, su kuriuo galima dirbti gydytoju skubios pagalbos skyriuje, reabilitacijoje bei kitur, kur nereikalinga specializacija. Tačiau norint įgyti specializaciją ir turėti kvalifikuoto specialisto licenciją, po 6-erių metų stojama į rezidentūrą, – renkamasi specialybė, pvz., plastikos chirurgija, kardiologija ir t.t.
„Norint įstoti į rezidentūrą, reikalingas vidurkis, baigiamųjų egzaminų įvertinimai bei motyvacinio pokalbio balas. Viskas sumuojama ir pagal balus stojama į tam tikrą rezidentūrą. Be motyvacinio pokalbio arba gavus iš jo žemą įvertinimą, t. y. „nemotyvuotas“, negalima teikti paraišką į norimą rezidentūros sritį. Būtent todėl dauguma ir negali stoti, nes gauna prastus įvertinimus. Dauguma tų vertinimų yra labai subjektyvūs, pagrįsti „asmenybės įvertinimu“, o tai palieka daug vietos interpretavimui. Motyvacinis pokalbis iš viso vertas 5 balų. Palyginimui, Vilniaus universitete motyvaciniame pokalbyje duodamos išspręsti klinikinės situacijos, įvertinant gebėjimą kliniškai mąstyti. Pats įvertinimas vertas 1 balo“, – paaiškino skundo autorė.
Prof. R.Rimdeika: „Savo teksto neatsižadu“
15min žurnalistei pavyko pabendrauti su pačiu prof. R.Rimdeika. Jis džiaugėsi, kad kilo tokia diskusija, tikino, kad jai kilti jau seniai buvo laikas. Profesorius pabrėžė ir šiandien neišsižadantis savo teksto, o jo įrašas nebuvo skirtas šiemet medicinos mokslus baigiantiems studentams.
R.Rimdeika taip pat prisipažino ištrynęs ne vieną komentarą, tarp jų – ir R.Poderytės, kurie „neatitiko diskusijos diskurso“. Pašnekovas teigė nenorėjęs, kad žmonės peštųsi ant jo asmeninės feisbuko sienos.
„Neteisingai supratote, nėra ten taip parašyta (kad įraše kalbama apie 6 kurso, medicinos studijas baigiantį studentą – aut. past.). Šiemet turėjome 11 pretendentų į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentūros studijas, iš kurių 3 jau buvo baigę kitas rezidentūras – 5-eri metai po studijų baigimo. Pretendavo 5 moterys ir 6 vaikinai. Du pretendentai – iš Vilniaus, kiti – Kauno. Mano tekste neparašyta tai, kad studentas baigęs konkrečią mokymo įstaigą, kad tai Lietuvos ar ne Lietuvos įstaiga. Aiški tik lytis – berniukas.
Man gaila, kad berniukai dažniau pasirodo primityvūs šiuo atžvilgiu. Merginos būna labiau išlaikytos, smulkmeniškos, pasidomi specialybe labiau. Neparašyta konkrečiai, kad tai šių metų absolventas ir kurios įstaigos. Nereiktų man to primetinėti, nesistengiau to įdėti, nei sumenkinti savo universiteto, kurį pats baigiau, kuriame dirbu, nei jo studentų“, – 15min penktadienį aiškino R.Rimdeika.
Paprašytas patikslinti, ar kalbėjo ne apie LSMU studentą, prof. R.Rimdeika atsakė, kad kalbėjo apie neapibrėžtos mokyklos studentą.
R.Rimdeika patikino, kad žodžio „plastikinė“ pavartojimas studento laiške nebuvo korektūros klaida.
„Tokių studentų, kurie nesusipratę, kur ir ko jie eina, būna kiekvienais metais, kiekviename kurse, kiekviename universitete, tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje. Ne čia diskusija. Pagrindinis mano naratyvas buvo – ar plastinė chirurgija virto plastikine, ar mes į tai linkstame, ar mes tokius specialistus ir turėtume ruošti, tai yra, atskirti rekonstrukcinę chirurgiją, pretenduojant gauti valstybinį finansavimą – gydyti nudegimus, plaštakos traumas, onkologines ligas ir jų pasekmes, nuo plastikinės chirurgijos, kuri, turbūt, turėtų būti studijuojama tik už savo pinigus. Nors aš šios specialybės taip pat nenuvertinu. Ji taip pat turi būti reglamentuota ir saugi, tą darantys žmonės turi turėti tam tikrą patirtį“, – teigė profesorius.
Jis patikino, kad žodžio „plastikinė“ pavartojimas studento laiške nebuvo korektūros klaida. Šis terminas buvo pavartotas kelis kartus. Profesorius nežino, tyčia ar netyčia.
„Nežinau, kokių intencijų turėjo tas laiškas: įžeisti ar iš naivumo paklausti. Mane sudomino pats specialybės įvertinimas. Aš jį pastebiu visoje visuomenėje. Būdamas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu, draugijos prezidentu, turiu atstovauti, kad mūsų specialybė nevirstų plastikinės chirurgijos specialybe.
Kalbama apie procedūras, kurios būdingos ne tik chirurgijai. Klausimas, ar mūsų universitetinė įstaiga turėtų tarnauti ruošimui būtent tų plastikinių chirurgų, kuriais norėtų kažkas tapti. Iš kai kurių paraiškų galima suprasti, kad neįdomūs mūsų specialybės niuansai, išskyrus tik komercinį plastikinės medicinos aspektą“, – savo įrašo tikslą pateikė R.Rimdeika.
R.Poderytė: „Suprantu suklydusi viešoje erdvėje parašydama tokį komentarą.“
Paklaustas, ar tam besikreipusiam studentui atrašė, profesorius atsakė teigiamai. Laiške rekomendavo, prieš domintis specialybės studijų galimybėmis, pasiaiškinti, kaip ta specialybė tiksliai vadinasi ir apie ką ji.
„Aš asmeniškai prieš tą studentą nieko blogo neturiu. Buvo tik keista, kaip žmogus, pabaigęs medicinos studijas, įvardija specialybę, kuria domisi. Jei įvardija per klaidą, rodo išsilavinimo spragas, jei tyčia – turi kitą intenciją. Medikas jau turėtų skirti vieną terminą nuo kito. Daugiau laiškų iš jo negavau“, – teigė profesorius.
Apgailestauja ir atsiprašo dėl komentaro
Situacijos vertinimą 15min atsiuntė ir LSMU administracijos atstovė R.Poderytė. Ji tikina labai apgailestaujanti dėl neapgalvoto savo komentaro, kurį ketvirtadienį parašė po prof. R.Rimdeikos įrašu.
„Daug metų dirbdama universitete stengiausi su darbuotojais ir studentais bendrauti pagarbiai ir mandagiai. Niekada nežeminau ir neįžeidinėjau studentų, visada stengiausi padėti, padrąsinti ir paskatinti. Niekada neturėjau konfliktų. Nenorėjau jų įžeisti ir savo netinkamame komentare. Suprantu suklydusi viešoje erdvėje parašydama tokį komentarą, tačiau dar kartą nuoširdžiai sakau, kad nenorėjau įžeisti studentų. Suvokiu savo klaidą, todėl nuoširdžiai apgailestauju ir atsiprašau“, – rašė R.Poderytė.
Prof. R.Rimdeika 15min tikino norįs R.Poderytę užtarti. Juk universitetas yra didelis, studentų jame daug, tad natūralu, kad tarp jų kasmet pasitaiko tokių, kurie, pasak profesoriaus, įstojo į LSMU atsitiktinai ir baigė jį atsitiktinai.
„Tokių studentų tikrai būna. Bet būna ne tik mūsų studijose, bet ir kitų universitetų studijose. Nereikia priešinti Vilniaus ir Kauno universitetų ar Vilniaus ir Harvardo universitetų. Viskas priklauso nuo studentų priėmimo į studijas kriterijų. Aš specialiai savo teksto neišimu iš feisbuko. Dėkingas ir laimingas, kad kilo ši diskusija. Tikiuosi, kad šis diskursas ateityje prives prie detalesnės mūsų studijų specialybės reglamentavimo. Mano misija – rekonstrukcinės chirurgijos vystymas. Ši specialybė yra fantastinė, jai skiriamas nepakankamas dėmesys“, – atsisveikindamas vylėsi prof. R.Rimdeika.
Poziciją dėl šios diskusijos pateikė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Universitetas smerkia bet kokias patyčias, mobingą, neetišką elgesį ar kitokią diskriminaciją akademinėje bendruomenėje ar už jos ribų. Suprantame, kad COVID-19 pandemija pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, patiriame daug streso, susiduriame su nežinomybe, dėl ko kartais sunku adekvačiai įvertinti savo pasisakymus ir kitus veiksmus. Vis dėlto, Universitetas atsiriboja nuo kolegų pasisakymų socialiniuose tinkluose ir nepritaria bet kokiam komunikacijos būdui, kuris gali žeisti kitus bendruomenės narius“, – rašoma LSMU 15min atsiųstame laiške.
