15min redakciją pasiekė LSMU Studentų atstovybės (SA) laiškas, kuriuo perteikiamas susirūpinimas dėl ketinimo sumažinti nemokamų vietų rezidentūros studentams skaičių. Būsimieji medikai kelia klausimą: ar tikrai Lietuvai nebereikia rezidentų?
Pasak jų, šiemet Vyriausybė priėmė nutarimą, kad vietoje planuotų 365 nemokamų vietų rezidentūros studijoms, skiriama 320. Tokia žinia pribloškė sveikatos mokslų studentus, nes dalis jų, kurie prieš šešerius metus rinkosi medicinos studijas ir tikėjosi studijuoti pageidaujamoje rezidentūros programoje, tokių galimybių neturės.
Didelė dalis, gal 75 proc., LSMU studentų nenorėtų mokėti už minėtas studijas.
Kaip tikinama LSMU Studentų atstovybės ir rezidentų tarybos laiške, pagal 2021 metų kovo 31 dieną priimtą nutarimą buvo nuspręsta nepaisyti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto siūlymo numatyti 365 valstybės finansuojamas rezidentūros studijų vietas, kaip buvo numatyta 2019 ir 2020 metais. 2021 metams skirta 320 vietų (12 odontologijai, 14 veterinarijai ir 320 medicinai).
„Galima priminti, kad rezidentūra – tai laipsnio nesuteikiančios universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją. Numatoma, kad 2021 metais vientisąsias medicinos studijas lietuvių kalba baigs 455 studentai (278 LSMU ir 177 Vilniaus universitete (VU)), o vietos skirtos tiek LSMU, tiek VU medicinos studentams, tad didelė dalis jų gali likti be galimybės į tolimesnes studijas.
Studentai reiškia nepasitenkinimą Vyriausybės sprendimu ir susirūpinimą dabartine situacija. Studentai, kurie pasirinko medicinos studijas prieš 6-erius metus, tikrai nesitikėjo tolimesnių studijų vietų sumažinimo. Galbūt protinga būtų pranešti numatomus rezidentūros vietų skaičius jau stojant į pirmą kursą, o ne likus keliems mėnesiams iki 6-to kurso baigimo, kai jau reikia rinktis ateities specialybę.
Būtų liūdna, jei studentai, negavę nemokamos rezidentūros vietos, turėtų mokėti už rezidentūrą, kuri jau prilyginama darbui, arba emigruoti iš Lietuvos“, – problemą perteikė LSMU studentai.
Informacija apie nemalonius pokyčius studentus pasiekė tik balandžio 1 dieną (numatomas mokslų baigimas – birželio 25 dieną, motyvacijos vertinimas, stojant į rezidentūros studijas, prasideda gegužę). Anot studentų, LSMU vadovybė į tokius prieštaringus pokyčius reaguoja taip pat, kaip ir jie, ir yra susirūpinusi.
„Didelė dalis, gal 75 proc., LSMU studentų nenorėtų mokėti už minėtas studijas. Nepamirškime to, kad rezidentai jau gauna atlyginimą, tačiau net ir viso jo neužtektų padengti mokslų rezidentūroje kainos, o apie pragyvenimą net nekalbame, todėl tai ir lemia būsimų gydytojų emigraciją ir gydytojų trūkumą“, – 15min patikino Evelina Alūzaitė, LSMU SA prezidentė.
Sprendimas – labai abejotinas
Situaciją apžvelgė ir LSMU Podiplomonių studijų centro vadovas prof. Juozas Kupčinskas bei prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.
Pasak jų, šiemet EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) paskelbtos analizės duomenimis, Lietuvoje gydytojų skaičius yra 4,6 gydytojo 1000-iui gyventojų. Šis skaičius yra mažesnis nei Austrijoje, Norvegijoje ir labai panašus į Vokietijos, Šveicarijos rodiklius, o net ir šiose šalyse yra nuolatos akcentuojamas gydytojų stygius.
Sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra iš tiesų keistas.
„Todėl sprendimas mažinti gydytojų rezidentų skaičių atrodo labai abejotinas. Įvertinus tai, kad šiuo metu virš 55 proc. gydytojų yra vyresni nei 55-erių metų amžiaus, po 5–10 metų neabejotinai susidursime su didesniu, nei prognozuojama, gydytoju poreikiu.
Be to, kitose Europos šalyse atliktos analizės rodo, kad dėl migracijos, senėjančių visuomenių ir kitų veiksnių, gydytojų specialistų poreikis ateityje bus tik didėjantis, todėl sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra iš tiesų keistas ir neatitinka pasaulinių tendencijų“, – patikino LSMU atstovai.
Jų teigimu, Vyriausybės sprendimas mažinti rezidentūros vietų skaičių yra iš dalies paremtas STARTA atliktos analizės duomenimis, kurie neva atskleidžia egzistuojantį gydytojų perteklių Lietuvoje.
2021 metais STRATA pateikė sveikatos priežiūros specialistų poreikio analizę, tačiau visi socialiniai partneriai, dalyvavę šios analizės pristatyme, J.Kupčinsko bei K.Petrikonio teigimu, išsakė sisteminius analizės trūkumus. Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto nariai taip pat išsakė, pasak pašnekovų, rimtas abejones dėl šio modelio prognozių patikimumo ir prašė Vyriausybės nemažinti šiems metams skiriamo valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičiaus.
„Kitas argumentas mažinti valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičių buvo susijęs su šiais metais vientisąsias rezidentūros studijas baigiančiųjų medicinos studentų skaičiumi, tačiau visi socialiniai partneriai nepritaria tokia praktikai, nes tai ir nėra numatyta teisės aktuose.
Be to, valstybės skiriamų vietų skaičius (2021 metais – 290 vietų visai Lietuvai) vientisosios medicinos krypties studijoms taip pat atrodo nepagrįstai mažas. Norime atkreipti dėmesį, kad 2019 ir 2020 metais taip pat buvo svarstoma dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus mažinimo, tačiau Vyriausybė, išklausiusi socialinių partnerių argumentus, vis tik skyrė daug didesnį valstybės finansuojamų medicinos krypties rezidentūros vietų skaičių nei buvo tais metais baigiančiųjų valstybės finansuojamas medicinos krypties medicinos magistro studijas“, – priminė LSMU atstovai.
Pažeidžia studentų teisėtą lūkestį
Anot pašnekovų, medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, siekiant tęsti profesinę karjerą ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu sprendimu, kaip jie teigia, yra pažeidžiamas studentų teisėtas lūkestis po medicinos studijų įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.
„Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus mažinimas COVID-19 pandemijos kontekste bus ypatingai skausmingas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nes per pandemiją nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmės bus jaučiamos dar labai ilgai.
Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikis išaugs iki 25–30 proc. Visose sveikatos priežiūros sistemos srityse atsiras naujų technologijų poreikis, kurį gali užtikrinti naujos kartos specialistai.
Neabejojame, kad radikalus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus sumažinimas ženkliai pagilins vieną didžiausių sveikatos priežiūros sektoriaus problemų Lietuvoje – vientisąsias medicinos studijas ką tik pabaigusių gabiausių jaunųjų Lietuvos gydytojų emigraciją į kitas šalis ir prisidės prie „protų nutekėjimo“ iš mūsų šalies. Todėl sprendimas užprogramuoti mažesnį po rezidentūros studijų į gydymo įstaigas įsiliejančių gydytojų skaičių prieštarauja iššūkiams, su kuriais susiduria visuomenė ir sveikatos apsaugos sistema“, – patikino LSMU atstovai.
Pasak jų, gydytojus rengiantys universitetai jau eilę metų kviečia nacionalinius politikus ir kitus sprendimų priėmėjus aiškiai informuoti būsimus studentus, jų tėvus ir pačius universitetus apie gydytojų poreikį Lietuvoje 10-15 metų perspektyvoje ir taip sustabdyti kasmet kylantį nesusikalbėjimą ir bereikalingą įtampą dėl rezidentūros vietų bei jų paskirstymo.
Popandeminiu laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikis išaugs iki 25–30 proc.
Metai mokslų atsieina 7616 eurų
Kiekgi už mokslą tenka mokėti rezidentams?
Šiais metais LSMU ketina siūlyti 93 valstybės nefinansuojamas medicinos krypties rezidentūros studijų vietas. Valstybės nefinansuojamų medicinos krypties rezidentūros studijų kaina atitinka valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vienų metų kainą, kuri šiais metais yra 7616 eurų.
Kadangi rezidentūros studijos trunka nuo 3 iki 7 metų, visa suma, kurią gydytojams rezidentams tenka sumokėti už studijas, iš tiesų, pasak LSMU atstovų, yra nemaža.
2020 metais LSMU mediciną baigusiems studentams siūlė studijuoti 211-oje valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų, o šiais metais šis skaičius yra sumažėjęs iki 176, nors baigiančiųjų mediciną studentų skaičius išlieka panašus.
Atsižvelgia į poreikį ir valstybės finansines galimybes
Kaip atsakydamas į 15min užklausą paaiškino paaiškino Dainoras Lukas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, medicinos gydytojų rengimo ir poreikio planavimo ciklas susideda iš dviejų pakopų: 6 metų trukmės medicinos vientisųjų studijų ir 3–6 metų trukmės rezidentūros. Tad medicinos gydytojų poreikis turi būti planuojamas atsižvelgiant į visą 9–12 metų ciklą.
Vyriausybė, kaip atsakyme redakcijai teigė D.Lukas, nustato medicinos studijų vietų skaičių pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamą poreikį ir valstybės finansines galimybes. Kasmet, pagal ateityje numatomą medicinos gydytojų poreikį, valstybė skiria tam tikrą valstybės finansuojamų vietų skaičių vientisosioms medicinos studijoms. Po šešerių metų skiriamas atitinkamas studijų vietų skaičius tolesnėms rezidentūros studijoms.
„Preliminariai planuojama, kad 2021 metais medicinos vientisąsias studijas baigs 583 absolventai, iš kurių 313 studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Valstybės finansuojamų vietų skaičius rezidentūroje yra susietas su vientisųjų medicinos studijų absolventų skaičiumi, daugiau vietų galima skirti tik esant papildomoms finansavimo galimybėms.
Medicinos rezidentūrai, pagal turimas lėšas (2,4 mln.), 2021 metais numatomas maksimalus valstybės finansuojamų vietų skaičius – 320, tai yra 7 vietomis daugiau nei baigs valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas absolventų“, – patikino ministrės patarėjas.
Dar 45-ioms medicinos rezidentūros vietoms, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą 365 medicinos rezidentų poreikį, 2022 metams papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų, pasak D.Luko, 343 tūkst. eurų. Vėlesniais metais reikalingų papildomų lėšų kiekis augtų, per 6 metus reikėtų papildomų maždaug 7 mln. eurų, kurių Finansų ministerija valstybės biudžete nenumato.
Mokančių už mokslą – kelis kartus daugiau
Anot ministrės patarėjo, pagal Konstitucijoje numatytą autonomiją, universitetai gali priimti studentus ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. 2020 metais į mokamas medicinos vientisąsias studijas, greta 290 valstybės finansuojamų studentų, buvo priimta dar beveik dukart daugiau – iš viso 520 už mokslą mokančių savo lėšomis.
2019 metais į medicinos vientisąsias studijas buvo priimtas 191 valstybės finansuojamas ir 550 mokančių už mokslą studentų, taigi mokančių už mokslą yra beveik triskart daugiau nei valstybės finansuojamų studentų.
„Kadangi medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, medicinos krypties rezidentūros studijoms kasmet turėtų būti numatoma tiek pat vietų, kiek valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigia studentų. Tačiau pastaraisiais metais susiklostė praktika medicinos rezidentūros studijoms skirti daugiau vietų nei valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigia studentų, kad į jas galėtų pretenduoti ir vientisąsias studijas baigusieji savo lėšomis.
Iki šiol medicinos studijos buvo nepakankamai finansuojamos, valstybė skirdavo mažiau lėšų nei už studijas mokėdavo studijuojantys savo lėšomis. Pastaraisiais metais augo už studijas mokančių studentų skaičius – tad dėl per menko valstybės finansavimo universitetams buvo papildomas reikalingas finansavimo šaltinis. Todėl Vyriausybė 2021 metais, siekdama kelti studijų kokybę, padidino lėšas, kurias vienai valstybės finansuojamai studijų vietai skiria valstybė“, – priminė D.Lukas.
Iš viso rezidentūrai, anot jo, skirta: 2019 metais – 391 vieta, 2020 metais – 391, 2021 metais – 346. Iš jų – medicinos rezidentūrai skirta: 2019 metais – 365, 2020 metais – 365, 2021 metais – 320.
2019 metais diplomus gavo 290 valstybės finansuojamose vietose ir 262 mokamose studijų vietose studijavusių medicinos vientisųjų studijų studentų, 2020 metais – 302 valstybės finansuojamų ir 260 už mokslą mokėjusių savo lėšomis absolventų.
