Dėl krizės gerokai apkarpytu biudžetu besiskundžianti Lietuvos televizija (LTV) dar planuoja, kokias laidas įtraukti į būsimojo rudens sezono tinklelį, kokios liks tik prisiminimas. Kol kas žinoma, kad pamėgtu projektu ir toliau džiaugsis „Triumfo arkos" gerbėjai. Greičiausiai rudenį bus pratęstas ir „Lietuvos balsų" konkursas, nors chorų specialistai jį įvertino toli gražu ne vienareikšmiai, kaip artimesnį popmuzikai ar afroamerikiečių spiričiuelams, juodaodžių „god-spell'o" stiliui, o ne lietuviškai chorų kultūrai.
Regis, bendradarbiavimu su J.Morkūnu LTV per daug nesididžiuoja.
Gali būti, kad pastarojo konkurso ateičiai LTV eteryje įtakos turės ir tai, kad jį nacionaliniam transliuotojui parduoda gero A.Siaurusevičiaus bičiulio, pramogų pasaulio ryklio J.Morkūno vadovaujama bendrovė „Pirmoji kava".
Praėjusių metų pavasarį J.Morkūnas drauge su žinomu prodiuseriu Laurynu Šeškumi sėkmingai sudalyvavo LTV konkurse, pasiūlydami du patvirtintus projektus – jau minėtą chorų konkursą „Lietuvos balsai" bei viktoriną moksleiviams „Lietuvos tūkstantmečio vaikai". Ši sėkmė daug reiškė jo bendrovei, nes tuo metu „Pirmosios kavos" turtas teismo sprendimu buvo areštuotas. J.Morkūną įklampino gana menka suma – 5 tūkst. litų, kurių iš pramogų pasaulio ryklio net penkerius metus negalėjo išsireikalauti Laimio Davniuko individualioji įmonė.
Kūrėjas – nutylimas
Regis, bendradarbiavimu su J.Morkūnu LTV per daug nesididžiuoja. Toks įspūdis susidaro girdint, kaip visi nuopelnai už sėkmės sulaukusį projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai" bei „Lietuvos balsus" priskiriami prodiuseriui L.Šeškui. J.Morkūnas ir jo „Pirmoji kava" šiame kontekste neminimi.
Dar keisčiau, kad savo darbus viešai vardyti mėgstantis J.Morkūnas apie sėkmingas Lietuvos televizijos laidas taip pat tyli. Informacijos apie šiuos projektus nėra ir „Pirmosios kavos" internetinėje svetainėje.
Kur kas atviresnis vienu geriausių, o kartu – ir brangiausių prodiuserių Lietuvoje vadinamas L.Šeškus. Pasak prodiuserio, nusprendęs imtis savarankiško verslo, jis pasinaudojo seno gero bičiulio J.Morkūno bendrovės administraciniais resursais ir kitokia įvairiapuse pagalba. Taip pat sutarė kartu įgyvendinti projektus LTV.
J.Morkūno kratosi ir A.Siaurusevičiaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis. „Tų laidų prodiuseris – L.Šeškus. Kaip jis bendradarbiauja su J.Morkūno „Pirmąja kava", manęs per daug nedomina. Man rūpi rezultatas, o jis mane visiškai tenkina. Ką L.Šeškus samdo ir su kuo bendradarbiauja, yra absoliučiai jo reikalas", – tikino R.Paleckis.
Tačiau kaip galima suprasti iš dar praėjusiais metais viešai nuskambėjusio L.Šeškaus pasakymo, kad prieš jam sukertant rankomis su J.Morkūnu šis jau buvo maloniai LTV sutiktas.
„J.Morkūno įmonė „Pirmoji kava" dalyvavo LRT inicijuotame konkurse ir keletas projektų tarybos balsavimu buvo patvirtinta. Aš žadu jiems talkinti būtent šioje srityje. Tai yra labai gražūs dideli visuomeniniai nekomerciniai projektai ir dėl šios idėjos mes esame nusiteikę padirbėti", – praėjusiais metais pasakojo L.Šeškus.
R.Paleckis klysta ir tvirtindamas, kad jam nesvarbu, ką samdo ir su kuo bendradarbiauja prodiuseris. Kaip LŽ patvirtino L.Šeškus, ne jis samdo bendrovę „Pirmoji kava" – tai ji su prodiuseriu atsiskaito.
Ministerijos pagalba
Žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai" LTV eteryje pasirodė praėjusių metų rudenį. Iki šiol skelbiama, kad sėkminga edukacine laida vadinamas projektas buvo inicijuotas LRT kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Iš tiesų ministerija prie projekto prisidėjo, tik kiek neįprastu būdu. Pinigai – 57 tūkst. litų – buvo skirti ne LTV. Juos gavo J.Morkūno vadovaujama bendrovė „Pirmoji kava", pateikusi projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai" ir laimėjusi ŠMM pavaldžios įstaigos Lietuvos jaunimo turizmo centro (LJTC) kuruojamą Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursą. Iki šiol LJTC ir ŠMM atstovai tvirtino, kad projektus vertina autoritetingi ekspertai, todėl apie tai, kad pinigai iš anksto būtų numatyti konkrečiam darbui, negalima net kalbėti.
Tačiau LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Paleckis LŽ tvirtino, kad L.Šeškus „rado būdų susitarti su ŠMM".
„Aš žinau, kad mes irgi labai prezentavome ministerijai šį projektą, sakėme, kad jis, mūsų manymu, turėtų būti ir tūkstantmečio minėjimui absoliučiai tinkamas, ir patrauklus edukacine prasme. Jam pavyko susitarti su ministerija, nors detalių nežinau, ir tai mums gerokai palengvino sąmatą", – aiškino R.Paleckis.
L.Šeškus vėl kalba šiek tiek kitaip. Pasak jo, iš „Pirmosios kavos" pirkdama „Lietuvos tūkstantmečio vaikų" projektą, LTV padengė ne visą laidos biudžetą. „Buvome priversti ieškoti papildomos paramos. Televizija mums daug padeda su rekomendacijomis, kita moraline pagalba, kad susirinktume likusius pinigus", – aiškino L.Šeškus.
Biudžetas – kaip kanalo
„Lietuvos tūkstantmečio vaikai" LTV eteryje sukosi visą praėjusį sezoną. Kito L.Šeškaus prodiusuoto projekto „Lietuvos balsai" situacija – šiek tiek kitokia.
Chorų varžytuvės LTV prasidėjo šių metų vasario pabaigoje. Tuo pačiu metu televizijos vadovybė, dėl krizės priversta mažinti apetitą, pranešė nusprendusi nelaukdama sezono pabaigos, nuo balandžio, uždaryti autorines antrojo kanalo LTV2 laidas, jas pakeisdama senais įrašais.
Jau tada LRT koridoriuose pasigirdo spėliojimų, dėl ko paaukota visa krūva laidų, taip pat juokelių: kas turi didesnį biudžetą - visas antrasis kanalas ar viena laida „Lietuvos balsai"?
Kalboms pagrindo davė pats A.Siaurusevičius, aiškindamas, kodėl dėl taupymo paaukota LTV2. Televizijos vadovas samprotavo, kad antrasis kanalas prarado savo išskirtinę reikšmę, nes į pirmąjį kanalą buvo sugrąžinta daug kultūros laidų.
„Aišku, gaila, bet kažkokius sprendimus reikia priimti, kažką reikia aukoti, nes viskas išlikti nebegali. Nepaisydami visų šitų problemų, mes pradėjome „Lietuvos balsų" konkursą, manau, kad tokie projektai yra mūsų paskirtis, misija ir, sakyčiau, pareiga", – su patosu dėstė A.Siaurusevičius.
Kurdamas išskirtines sąlygas savo bičiulio parduodamai laidai, A.Siaurusevičius išsigynė ir dar praėjusių metų pabaigoje dalytų pažadų, kad, veržiantis diržus, pirmiausia bus atsisakoma prodiuserinių laidų, nes jose nedirba LRT darbuotojai.
Kalboms pagrindo davė pats A.Siaurusevičius, aiškindamas, kodėl dėl taupymo paaukota LTV2. Televizijos vadovas samprotavo, kad antrasis kanalas prarado savo išskirtinę reikšmę, nes į pirmąjį kanalą buvo sugrąžinta daug kultūros laidų.
Komercinė paslaptis
LTV koridoriuose šnabždamasi, kad L.Šeškaus ir „Pirmosios kavos" parengti projektai nacionaliniam transliuotojui kainavo „fantazijos ribas peržengiančias" sumas, įvardijamas net keliais milijonais litų.
„Norėčiau, kad taip būtų. Tačiau mes kikenome, skaitydami savo pačių sukurtą reklamą apie visų laikų didžiausią projektą, kai pridurdavome: „Už mažiausią biudžetą." Mūsų laidų biudžetai nepalyginami su kituose kanaluose kuriamų žvaigždžių duetų, šokių, kitais projektais", – aiškino L.Šeškus.
Pasak prodiuserio, su televizija sutartas sumas greičiau galima būtų skaičiuoti šimtais tūkstančių, bet ne milijonais litų. „Tai nėra kažkokia didelė paslaptis, bet aš nesu įpareigotas komentuoti. Apie pinigus kalbėti arba nekalbėti turėtų LTV administracija", – tikino prodiuseris.
Tuo metu LRT vadovo pavaduotojas R.Paleckis tvirtina, kad nacionalinio transliuotojo, išlaikomo iš mokesčių mokėtojų pinigų, išlaidos prodiuserinėms laidoms yra komercinė paslaptis.
„Mūsų finansavimas yra mišrus, ir tai yra mūsų įstaigos dviprasmybė: viena vertus, gauname finansavimą iš biudžeto, kita vertus – turime komercinių pajamų. Laidas perkame iš komercinių pajamų, ir tai yra konfidenciali informacija. Iš biudžeto pinigų sumokame už LRT laidas ir darbuotojų darbą, už siųstuvus, užsienio transliacijas ir kt.", – aiškino jis.
Nors ir tikindamas negalįs atskleisti konfidencialios informacijos, R.Paleckis karštai aiškino, kad L.Šeškaus pateikti projektai LTV atsipirko. „Kiek žinau, nors detaliai negaliu kalbėti, laidos tikrai daug reklamos pritraukė. Jeigu neklystu, surinkome netgi daugiau, negu išleidome. Esu beveik tikras, kad laidos mums atsipirko", – kalbėjo jis.
LRT vadovų komercines paslaptis atkakliai gina ir LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas. Kalbėdamas su LŽ iš pradžių pareiškė, kad baigtų transliuoti projektų kaina neturėtų būti komercinė paslaptis, tačiau netrukus nuomonę kardinaliai pakeitė. „Tai yra ne tik biudžeto pinigai. Nepamirškite, kad trečdalį lėšų LRT gauna ne iš biudžeto, tad iš tikrųjų komercinė paslaptis kaip tokia yra", – tvirtino LRT tarybos pirmininkas.
Pasak jo, kol valstybė neskirs pakankamai pinigų LRT, kelti pernelyg didelių reikalavimų nacionaliniam transliuotojui nereikėtų. „Dabar, kai neskiriama pakankamai pinigų, o trečdalis lėšų gaunama iš reklamos, sakyti, kad LRT privalo daryti tą ar aną, yra sudėtinga", – tvirtino G.Ilgūnas. LRT taryba tų reikalavimų ir nekelia: po nakties elektros skydinėje bet kurios šalies nacionalinio transliuotojo vadovas jau seniai visuomeninę misiją vykdytų kur nors kitur, o LRT taryba susikompromitavusį A.Siaurusevičių ir kompromituojantį visą LRT kolektyvą nubaudė viso labo papeikimu. Mat A.Siaurusevičius sėdi prezidento Valdo Adamkaus dešinėje (dažnai užimdamas pirmosios ponios vietą), G.Ilgūnas yra prezidentūros valdininkas, o ir dauguma kitų tarybos narių yra prezidento aplinkos žmonės. Todėl A.Siaurusevičius gali ramiai saugoti LRT komercines paslaptis. Generalinis direktorius ir toliau rems privačius prodiuserius, savo draugus, nors jo vadovaujamo nacionalinio transliuotojo finansinė padėtis kasdien prastėja ir darosi neprognozuojama. Kas už tai atsakys?
