Valdininkai tikina, kad verslininkai per daug godūs ir per daug reikalauja iš valstybės. Konkurse dalyvavusios bendrovės sako, kad konkurso organizatoriai nebuvo kompetentingi, o politikai kalba apie neskaidrų konkursą, nors STT tikina tokių faktų neturinti. Tačiau tai reiškia, kad Lukiškių kalėjimas ir toliau „puoš“ sostinės centrą nežinia kiek, nors nauja vieta ir numatyta – Liepkalnio gatvė.
Prieš mėnesį Kalėjimų departamentas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog daugiau nei trejus metus vykęs Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursas buvo neskaidrus ir dėl to žlugo. STT teigia, kad tai jau ne pirmas toks prašymas.
„Į mus kreipėsi dar 2013–2014 metais ir atsisakėm pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neturėjom informacijos apie padarytus ar daromus korupcinius nusikaltimus. Jeigu atsiras naujos informacijos, naujų duomenų apie padarytus arba daromus korupcinius nusikaltimus, be abejo, bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo“, – teigia STT atstovas spaudai Ruslanas Golubevas.
Iš Lukiškių įkalinimo įstaigos pastatų planuojama iškeldinti ten esančias tris įstaigas: per pirmą etapą planuota į Pravieniškes iškelti Lukiškių kalėjimą, o dar po trejų metų – užbaigti kalėjimų ligoninės statybą. Į Vilniaus pakraštį turi būti iškeltas tardymo izoliatorius. Jam numatyta vieta Liepkalnio gatvėje.
Ištuštėjusius istorinio kultūros paveldo Lukiškių pastatus planuojama parduoti, o iš gautų lėšų kompensuoti valstybės išlaidas.
Ligoninės ir tardymo izoliatoriaus perkėlimą planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto, kalėjimo perkėlimą tikėtasi organizuoti pasitelkiant verslą.
Dar liberalo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas paskelbė konkursą, kuris buvo vykdomas pagal viešosios ir privačios partnerystės programą. Tai – vienas pirmųjų tokių bandymų Lietuvoje. Jį laimėjusi bendrovė turėjo per trejus metus rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas, įsipareigoti ketvirtį amžiaus eksploatuoti pastatus bei maitinti, rengti ir kitaip prižiūrėti 320 nuteistųjų.
Vyriausybė suskaičiavo, kad projekto vertė – apie 100 mln. litų arba 30 mln. eurų, tačiau startas virto skandalu – iš konkurso pašalinta „City service“ kreipėsi į specialiąsias tarnybas ir teismus, bylinėjimasis vyksta net ir dabar, kai jau konkursas žlugo.
„Taip, „City service” dar vis bylinėjasi, kad neva jis buvo neteisingai pašalintas iš konkurso. Jų pasiūlymas buvo atmestas dar 2013-aisiais metais. Pirminis jų pasiūlymas atrodė kaip ir mažesnis, bet jei indeksuotų, kaip indeksavo kiti dalyviai, vienodomis sąlygomis, pagal tas pačias formules, tai jų būtų ženkliai brangesnis. Na ir dėl to teismai pripažino, kad jo pasiūlymas atmestas teisingai“, – situaciją aiškina Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Arvydas Domanskis.
Buvęs teisingumo ministras R.Šimašius sako, kad konkursas buvo paskelbtas prieš pat Seimo rinkimus, po kurių atėjo nauja valdančioji dauguma. Tada jam ir kilo įtarimų, kad sprendimus norima nukelti.
„Aišku tik viena, kad daug klaustukų iškilo tame procese, nes, viena vertus, gerokai mažesnę kainą pasiūlęs subjektas buvo pašalintas dėl formalių neatitikimų, dėl kurių reikšmės kyla labai rimti klausimai. Kita vertus, teisminiai procesai užtruko labai ilgai. Tarsi nebuvo drįstama nei pirmyn, nei atgal priimti kažkokių sprendimų, man tai kelia klausimų“, – sako Vilniaus meras, buvęs teisingumo ministras R.Šimašius.
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius neatmeta, kad procesas galėjo vykti neskaidriai. Jis stebisi, kodėl akivaizdžiai sužlugdytas konkursas užtęstas trejus metus, nebuvo nutrauktas anksčiau.
„Jis turėjo būti daug anksčiau nutrauktas [...] Paprašėme Audito komitetą pagal kompetenciją įvertinti ar išlaidos, patirtos rengiant šį projektą ar kitus projektus, yra grindžiamos realiais duomenimis, ar taip nėra švaistomos biudžeto lėšos“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas V.Gailius.
Tačiau valdininkai dėl sužlugdyto projekto atsakomybę perkelia verslui. Jie tikina, kad verslininkai siekia uždirbti kuo daugiau: konkurso dalyvių pasiūlymai net kelis kartus viršijo valstybės numatytą sumą.
Buvęs teisingumo ministras R.Šimašius sako, kad konkursas buvo paskelbtas prieš pat Seimo rinkimus, po kurių atėjo nauja valdančioji dauguma.
„Mes galim prisiimti atsakomybę, kad nepavyko įgyvendinti to konkurso, bet tiktai tiek. Nes visi pasiūlymai buvo iš verslo pusės. Mes patys jiems jokiu būdu negalėjom daryti įtakos. Tie verslo pasiūlymai buvo gerokai per brangūs, jie kainavo tiek, kiek valstybė negali sau leisti mokėti“, – teigia teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.
Vieno iš Lukiškių kalėjimo perkėlimo konkurso dalyvių, „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio nuomone, valdininkai tokių projektų tiesiog nesugeba vykdyti.
„Man nepasirodė, kad ten yra kažko neskaidraus, bet ten trūko profesionalumo ir trūko noro. Tris metus vyko konkursas ir čia jau neįmanoma surasti kokį nors paaiškinimą ir pasiaiškinimą, kaip gali konkursas vykti tris metus. Tokie dalykai, kai vienas iš dalyvių pateikė netinkamus dokumentus, ir komisija nepaaiškina, nepasako to, neišaiškina viešai ir tada leidžia tam konkurso dalyviui užimti tokią labai agresyvią poziciją“, – sako „Hanner” vadovas.
Per tą laiką pasikeitė Kalėjimų departamento vadovybė, buvęs įstaigos direktorius Artūras Narkevičius net palypėjo karjeros laipteliu – nuo gruodžio jis paskirtas vidaus reikalu viceministru. Apie vykusį konkursą A.Narkevičius kalbėti atsisako. Dabartinė Kalėjimų departamento vadovybė neturi aiškios vizijos, todėl sostinės centre kalėjimas dar gyvuos, matyt, ne vienerius metus.
Paklaustas ar kalėjimas liks ten pat, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Arvydas Domanskis sako: „Kuriam laikui taip, liks“.
Taigi, valdininkai kurs naujas strategijas, gaišins laiką, o caro Nikolajaus II laikus menantis Lukiškių kalėjimas riogsos Vilniaus centre, gąsdindamas praeivius spygliuotomis vielomis, apsaugos bokšteliais ir zujančiais nuteistųjų etapavimo automobiliais.
