„Nuteistųjų ir suimtųjų iškėlimo darbai vyksta sklandžiai ir liepos 1 dieną Lukiškes turėtume turėti tuščias“, – praėjusią savaitę netikėtai spaudos konferencijoje pranešė naujasis Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas.
15min kalbintas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikino, kad visi sprendimai su teisėsaugos institucijų ir teismų vadovais yra suderinti.
„Tai yra bendras valstybinis požiūris. Yra politinis sprendimas iškelti Lukiškes iš miesto centro. Jis yra priimtas ir su visais vadovais suderintas“, – tvirtino ministras.
ČIA GALITE PERŽIŪRĖTI 15MIN FOTOPASAKOJIMĄ APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMO ISTORIJĄ
Visgi staigus Lukiškių TI-K uždarymas staigmena buvo ir policijai, ir prokuratūrai. Nederintas sprendimas buvo ne tik su teisėsauga, bet ir su Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Iš tiesų Teisingumo ministerija su VRM savo veiksmų nederino, o to pasekmė – labai išaugę Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnų darbo krūviai, – 15min sakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma. – Kalbėjomės ir su teisingumo viceministru apie susidariusią situaciją, tačiau sprendimų kol kas nėra. Šią savaitę vidaus reikalų ministras kalbėsis su teisingumo ministru dėl galimų veiksmų, kurių reikėtų imtis siekiant išspręsti su Lukiškių kalėjimo iškeldinimu susijusius iššūkius – tiek finansinius, tiek žmogiškųjų išteklių, kadangi tokie pokyčiai tiesiogiai turi įtakos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbui.“
Kodėl prireikė tokia skuboto Lukiškių uždarymo, neaišku. Tačiau užkulisiuose kalbama, kad E.Jankevičius į istoriją nori įsirašyti kaip ministras, pagaliau iškėlęs kalėjimą iš sostinės centro. Kadangi vyriausybės ateitis neaiški, po liepos 12 dienos jis gali nebelikti ministru, o jo darbo laurus prisiims įpėdinis. Tam skuba ir reikalinga. Pats E.Jankevičius šią versiją kategoriškai neigė.
„Matote, skubama, nes kiekviena diena kainuoja labai daug lėšų. Norime taupyti ir racionaliai naudoti lėšas, todėl taip ir darome, – sakė ministras. – Ar bus uždaryta nuo gruodžio ar nuo liepos, tai esmės nekeistų. Yra toks sprendimas ir mes jį darome ir padarysime.“
Paralyžiuojamas teisėsaugos darbas
Kaip viešai paskelbė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija, Teisingumo ministerija gegužės viduryje informavo teisėsaugą, kad į Lukiškes suimtieji nebebūtų vežami. Nors iki tol buvo planuojama, kad duris šis kalėjimas užvers tik metų pabaigoje.
Asociacija prašo laikytis pirminio plano, nes kilo chaosas teisėsaugos darbe, dabar į teismus sostinėje suimtuosius tenka vežioti iš Kauno ir Šiaulių, kur jie buvo perkelti. Preliminariai skaičiuojama, kad vien degalams, transportui ir papildomiems etatams nežinia iš kur reikia ištraukti 2 mln. eurų.
Prokurorams antrina ir policija, apie politinį sprendimą pareigūnai buvo informuoti jau po jo priėmimo.
„Suimtųjų asmenų skyrimo į suėmimą vykdančias įstaigas tvarkos pakeitimas nebuvo derintas su Policijos departamentu, nors būtent policijai atsirado didžiausios pasekmės – didelė finansinė ir organizacinė našta“, – apie situaciją paklausus Policijos departamento (PD), atsakė jo atstovas Ramūnas Matonis.
Jis detalizavo, kad 2018 metais sostinės konvojaus kuopos pareigūnai konvojavo apie 4500 asmenų, iš kurių daugumą, 70 procentų, sudarė Vilniaus apskrityje veikiančių apylinkės teismų žinioje esančių asmenų konvojavimas į teismų posėdžius.
„Pagal naują tvarką, šie asmenys turės būti konvojuojami iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus ir nuo liepos 1 d. – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos“, – rašė jis.
Paskaičiuota, kad konvojuojant ilgiausiu maršrutu bendras kelionės atstumas sudaro 976 km. ir trunka preliminariai 12 val., trumpiausiu – 170 km., 4 val. 30 min.
„Natūralu, kad be išankstinio pasiruošimo, turimais resursais kokybiškai atlikti pavestos funkcijos ir užtikrinti visų užsakytų konvojų įvykdymo policija paprasčiausiai negalės. Preliminariais skaičiavimais, tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas darbas pagal įsigaliojusią tvarką, vien Vilniaus aps. VPK papildomų lėšų poreikis sudaro virš 1 mln. eurų“, – komentavo R.Matonis.
Pažeidžia įstatymus
Neaišku, kiek valstybei kainuos ir kompensacijos nuteistiesiems, nes jau dabar jie laikomi paminant įstatymus. Pavyzdžiui, nuteistieji iki gyvos galvos privalo būti kalėjime, o jie jau išvežioti po pataisos namus. Kai kurie jų laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Baiminamasi, kad tokie pavojingi nusikaltėliai, kaip Sigitas Gaidjurgis gali net pasprukti, nes darbuotojai nemokyti ir nepasiruošę saugoti tokius pavojingus recidyvistus.
Kai kurie suimtieji laikomi pataisos namuose, nors jų vieta pagal įstatymą – tardymo izoliatoriuose. Taip pasodinti įtariamieji laisvai gali kreiptis dėl kompensacijų ir, tikėtina, jas prisiteistų. Be to, baiminamasi, kad čia pakliuvę suimtieji gali patirti nuteistųjų spaudimą, o, tarkime, su teisėsauga bendradarbiaujantiems gali grėsti rimtas pavojus gyvybei.
Visgi E.Jankevičius tikino, kad problemos čia nėra, nes jie pakeitė nuostatus ir dabar visos įkalinimo įstaigos Lietuvoje – universalios, tačiau, 15min žiniomis, šie sprendimai priimti poįstatyminiais aktais ir neįtvirtinti kodeksuose.
Situaciją dėl pažeidžiamų įstatymų Teisingumo ministerija bando taisyti staigiai juos keisdama. Ketvirtadienį Seimas svarstys Suėmimo vykdymo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie tiesiog įteisintų jau padarytus pažeidimus.
Pavyzdžiui, keičiamas BK 51 str. ir išbraukiamas reikalavimas bausmę iki gyvos galvos atlikti kalėjime, vietoje to įrašoma pataisos įstaiga.
Teisingumo ministras, paprašytas pakomentuoti situaciją dėl Seimui pateiktų įstatymų pakeitimo, atsisakė juos komentuoti ir baigė pokalbį.
„Neturiu tokios informacijos, kad jie prieštarauja, – paklaustas apie tai, ar ministerijos priimti nuostatai prieštarauja įstatymams, sakė E.Jankevičius, o paprašius pakomentuoti įstatymų pakeitimus, pareiškė: – Dabar nekomentuosiu. Nebeturiu laiko. Kai bus priimti įstatymai, tada pakomentuosiu.“
Krūva problemų neišspręsta
Beje, tyrėjams taip pat tenka iš sostinės važinėti į kitus miestus ir ten apklausti įtariamuosius, tad gaištamas brangus laikas ir vilkinami ikiteisminiai tyrimai.
Buvo žadėta, kad iki birželio 17-os dienos Vilniaus pataisos namuose bus paruošta 50 vietų, to iki šiol nepavyko padaryti. Žadama, kad iki 2020 metų čia bus 150 vietų suimtiesiems, bet ir to nepakanka. Skaičiuojama, kad sklandžiam teisėsaugos darbui reikia bent 250–300 vietų sostinėje.
Dabar jau patys nusikaltėliai piktinasi situacija, štai skandalingoje „Pravieniškių mafijos“ byloje kaltinamieji pareikalavo, kad nebebūtų vežiojami į teismą Vilniuje. Nes kelionė pirmyn ir atgal iš Šiaulių, kur jie laikomi, į sostinę, užtrunka apie 10 valandų.
Teisingumo ministerija siūlo išeitį – nevežioti suimtųjų, o apklausti juos nuotoliniu būdu. Toks pasiūlymas irgi kelia klausimų, o kaip, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu įtariamajam susipažinti su bylos medžiaga arba asmeniškai pasitarti su advokatu?
„Suprantu, jūs ginate, norite, kad Lukiškės būtų miesto centre, suprantu, kad jūs taip ir parašysite, – pasakė E.Jankevičius, išgirdęs klausimą apie neaiškumus, susijusius su nuotolinėmis apklausomis. – Mūsų pozicija yra kiek kitokia. Mes manome, kad kuo mažiau turėsime įstaigų, tuo racionaliau naudosime mokesčių mokėtojų pinigus. Ir juos galėsime išleisti pareigūnų algoms didinti, probacijos tarnyboms ir racionaliau panaudoti.“
E.Jankevičius pripažino, kad teisėsaugai dėl politinio sprendimo teks šiek tiek pakentėti, o po to pasitaisė.
„Nesupraskite neteisingai dėl kentėjimo. Reikės labiau stengtis, o ne kentėti. Ne taip aš pasakiau. Reikės labiau stengtis, reikės paplanuoti ir šiek tiek daugiau padirbėti. Bet manome, kad yra verta to, – sakė E.Jankevičius. – Daug metų vis bandyta tą padaryti, bet niekas nepadarydavo. Tai dėl vienos, tai dėl kitos priežasties atidėdavome sprendimus. Dabar yra ryžtingas politinis sprendimas siekiant sutaupyti lėšas, naudotis naujomis technologijomis ir siekiant pralaimėti mažiau bylų EŽTT teisme, nes sąlygos Lukiškių kalėjime netinkamos.“
Išties, vien pernai EŽTT Lietuva pralaimėjo 7 bylas dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K. Vis dėlto neatsiliko ir Šiaulių TI, dėl jo pralaimėtos 6 bylos, dėl netinkamų sąlygų Pravieniškėse teismas priteisė nuteistiesiems kompensacijas dėl 2 atvejų, tiek pat buvo ir Alytaus pataisos namuose.
Anot ministro, Pravieniškės nuo sostinės netoli, vos 70 km, o Šiauliuose laikoma tik nedidelė dalis suimtųjų. Tačiau, pavyzdžiui, policijos nuomonė šiuo klausimu visiškai kitokia.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nauja tvarka ne tik padidins žmogiškųjų bei techninių ir finansinių išteklių poreikį, bet ir neigiamai atsilieps suimtųjų garantijoms užtikrinti dėl tokių ilgų konvojavimų ir netinkamų konvojavimo bei maitinimo sąlygų, kadangi daugelis policijos automobilių nėra pritaikyti ilgiems konvojavimams (nepatogios kėdės, nėra tinkamų vėdinimo ir kondicionavimo sistemų). Intervalai tarp konvojuojamų asmenų maitinimų negali būti ilgesni nei 7 valandos, vieną kartą per parą jie privalo gauti karšto maisto, atitinkančio higienos normų reikalavimus, o policijos automobiliuose nėra sąlygų maistui gabenti ir laikyti“, – situaciją komentavo R.Matonis.
Anot jo, įvertinus visas aplinkybes, matome, kad policijos vykdomo konvojavimo trukmė gali pailgėti vidutiniškai 4–5 valandomis arba dar daugiau. Dėl to policija patiria daug didesnes konvojavimo išlaidas, o pareigūnai priversti dirbti viršvalandžius.
VST – visada pasiruošę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) pranešė, kad apie Lukiškių uždarymą liepos 1 dieną sužinojo gegužės 20-ąją.
„Būdama nuolatinės parengties institucija, Viešojo saugumo tarnyba yra visada pasirengusi reaguoti ir atlikti nustatytas užduotis, – 15min informavo VST atstovas Evaldas Vaitkus. – Nuteistųjų išvežimas ar pervežimas Tarnybai problemų nekelia. Tačiau Lukiškių kalėjimo uždarymas pareikalavo papildomų pajėgumų ir išlaidų teisminiam konvojui.“
Tiesa, Lietuvoje pataisos namai jau dabar perpildyti, tad policija nuolat susiduria su situacija, kai nuteistuosius, turinčius keliauti į pataisos įstaigas, jos tiesiog atsisako priimti.
„Policijos pareigūnai, siųsdami nuteistus ar suimtus asmenis į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas, siekdami, kad šis procesas praeitų sklandžiai, laikosi praktikos, prieš perduodant asmenis planiniam VST konvojui, visuomet iš anksto susižino su atitinkama įstaiga ir derina pristatymo klausimą, – apie situaciją pasakojo R.Matonis. – Tačiau nuolat susiduriama su atvejais, kad pataisos įstaiga atsisako priimti asmenis. Tokiais atvejais VST konvojus neima asmenų konvojavimui, o policijos įstaiga nuteistus asmenis yra priversta laikyti policijos areštinėse, kur irgi nėra pakankamai vietų.“
Teismai vėluoja, bet problemos – nesisteminės
Didžiausio Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas pasakojo, kad kartais posėdžiai vėluoja, tačiau sisteminių problemų nėra.
„Posėdžiai paprastai įvyksta, bet jie kartais įvyksta vėliau nei suplanuota. Pavyzdžiui, posėdis turėtų prasidėti 9 valandą, bet kadangi atveža kaltinamąjį kiek vėliau, jis įvyksta 10 valandą“, – sakė M.Ražanskas.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad pats antradienio rytą turėjo posėdį, kur nuteistasis iš Šiaulių buvo pristatytas laiku.
Užsiminus, kad žurnalistas paskutiniu metu ėjo ne į vieną posėdį, kuris neįvyko, nes kaltinamasis pristatytas nebuvo, M.Ražanskas paaiškino, kad taip gali įvykti dėl teisėjų užimtumo.
„Tarkime, vėluoja žmogaus atvežimas, tai teisėjas nusprendžia tiesiog palaukti. Tačiau jei teisėjas turi kitą posėdį, jis negali laukti. Teisėjas pasirenka sprendimą atidėti kitai dienai“, – aiškino M.Ražanskas.
Tačiau, anot jo, tai tikrai ne sisteminės problemos ir smarkiai netrikdo teismo darbo.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas taip pat nemato didelės įtakos teismų darbui. Jis pridūrė, kad teisingumo ministerijos planas plačiau taikyti vaizdo konferencijas – žingsnis link Vakarų valstybių, padėsiantis išspręsti nemažai kilusių problemų.
„Negaliu sakyti, kad esame visiškai pasiruošę vaizdo konferencijoms, bet tai ateities klausimas. Jau šiandien jos vyksta, administraciniai teismai jas puikiai naudoja. Pirmoje instancijoje naudojama gal kiek mažiau. Tai atsiremia į pinigėlius. Galimybės yra. Teko neseniai būti užsienyje, ten puikiausiai viskas vyksta“, – sakė A.Valantinas.
Komentuodamas prokurorų nuogąstavimus dėl susipažinimo su byla ar kaltinamojo pasitarimu su advokatu, A.Valantinas įsitikinęs, kad tai – smulkmenos.
„Tai tik technikos klausimai. Jei nori kažko nedaryti, rasi priežasčių. Jei nori daryti, irgi rasi“, - kalbėjo jis.
Prokuratūra tikisi sprendimo
Nors prokurorai piktinasi situacija, oficialiai prokuratūra kol kas neskuba komentuoti situacijos.
„Klausimus, kylančius uždarant Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, prokuratūros vadovai yra ne kartą aptarę su Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento bei ikiteisminio tyrimo institucijų vadovais.
Šiuo metu siekiama rasti efektyviausius būdus, kaip pasikeitusiomis sąlygomis užtikrinti kuo sklandesnę vykstančių ikiteisminių tyrimų eigą bei apsaugoti teisėtus proceso dalyvių interesus“, – rašė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Anot jos, ne visi atsakymai kol kas yra aiškūs, tad prokuratūra ir toliau aktyviai bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis bei teikia siūlymus dėl efektyviausių sprendimų esamoje situacijoje.
Ministras painiojosi
Norėdami neiškraipyti ministro E.Jankevičiaus žodžių ir situacijos paaiškinimo, 15min pateikia ir visą interviu su juo.
– Pradėkime nuo to, kaip Lukiškių kalėjimas taip greit iškeliamas, kaip jums pavyko? Buvo kalba, kad iki gruodžio 31, o šią savaitę pasakėt, kad iškeliat liepos 1 dieną.
– Iki gruodžio 31 dienos iškelti buvo maksimalus planas. O žinote, kiekviena Lukiškių kalėjimo darbo diena mums kainuoja labai daug, išleidžiama daug lėšų. Jei įmanoma tą padaryti greičiau, norime sutaupyti lėšų, todėl ir uždarome greičiau. Dar ne visai pavyko, liepos pradžioje tikimės, kad išvešime visus kalinius. Patalpas esame nusimatę, viskas atlaisvinta. Šiuo metu turime 200 kalinių. Metų pradžioje buvo virš 600, dabar liko apie 200 kalinių.
– Kur kaliniai buvo išvežioti?
– Po visą Lietuvą. Reikia pasakyti, kad bausmių vykdymo sistema, visi pataisos namai dirbo vieningai, sunkiai. Reikėjo atlikti nemažai užduočių. Kadangi dabar visos įstaigos yra universalios: ir tardymo izoliatoriai, ir pataisos namai, ir kalėjimai, tai per visą Lietuvą kaliniai buvo perskirstyti. Didžiausias krūvis dabar teks Pravieniškėms, nes didžioji dalis tardymo izoliatoriaus atsiras Pravieniškėse, 70 kilometrų nuo Vilniaus. Kita tardymo izoliatoriaus dalis bus Rasų gatvėje esančiuose Vilniaus pataisos namuose.
– O kaip suprantu, Vilniuje kol kas jokio tardymo izoliatoriaus nėra ir dabar suimtieji bus vežiojami iš Pravieniškių?
– Ne, ne. Rasų gatvėje pataisos namuose jau padarytos kameros tipo patalpos. Ten irgi bus tardymo izoliatorius. Bus du tardymo izoliatoriai, kurie yra netoli Vilniaus. Remontas nesustoja, Rasų gatvėje ir toliau vyksta remontas, bus plečiamas tardymo izoliatorius. Iki metų galo jis bus dar didesnis.
– Bet kol kas jis dar neveikia, dar suimtieji ten nelaikomi?
– Kol kas dar ne, bet kai uždarysime Lukiškes, tada jau bus laikoma.
– Kiek vietų numatoma tame tardymo izoliatoriuje?
– Dabar tiksliai nepasakysiu. Iki 70 vietų.
– O kada jūs pranešėte, kad tardymo izoliatorius užsidaro, policijai, prokuratūrai, kitoms suinteresuotoms įstaigoms?
– Labai seniai su visais vadovais yra suderinta. Mes su jais kalbėjomės ir su jais suderinta. Dar prieš metus kalbėjome, kai sakėme, kad uždarysime.
– Bet kada jūs informavote apie uždarymą?
– Jums reikia pasakyti tikslią datą? Aš dabar negaliu pasakyti. Turėčiau nuvažiuoti į ministeriją, pasikelti raštą ir labai tikslią datą pasakyti su valandomis. Aš žinau, prie kur jūs lenkiate. Asociacija parašė kažkokį raštą.
– Juk ne tik asociacija skundžiasi, teisėsauga ir teismai nelabai patenkinti.
– Su visais teismais ir visa vadovybe buvo posėdžiai ir visi, viskas yra sutarta. Tai yra bendras valstybinis požiūris. Yra politinis sprendimas iškelti Lukiškes iš miesto centro. Jis yra priimtas ir su visais vadovais suderintas. Su asociacijom ir dar kitais nieko nederinu ir to neturiu daryti.
– Tai sakote, kad vadovai pritaria?
– Mes kalbėjome su visais, galite pasiskambinti ir paimti interviu. Jie viską žino.
– Jie žino, klausimas, ar pritaria staigiam iškėlimui?
– Jūs jų paklauskite ir jie pasakys. Jie viską daro, padeda ir bendradarbiauja.
– Gal galite paaiškinti, kam tokia skuba buvo reikalinga? Kodėl nebuvo galima palaukti metų galo ir uždaryti tada?
– Matote, skubama, nes kiekviena diena kainuoja labai daug lėšų. Norime taupyti ir racionaliai naudoti lėšas, todėl taip ir darome.
– O ar racionalus yra suimtųjų vežiojimas iš Šiaulių ir Pravieniškių?
– Žinokite, 70 km nuo Vilniaus, reikia racionaliai planuotis. Be to, daug apklausų vyks elektroniniu būdu, per vaizdo konferencijas, kaip yra visoje Europoje. Ir pas mus yra tokia įranga. Lukiškių uždarymas paskatins tomis priemonėmis dar labiau naudotis.
– Tam pasiruošta? Kiek žinau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra paruošta tik viena salė?
– Kol kas viena, bet kitų metų pradžioje numatyta stengtis įrengti ir kitą, apie biudžeto poreikį mes kalbėjome. Buvo teismų vadovybė, jie išreiškė tą poreikį, bandysime susitarti dėl kitų metų.
– Bet tai toks įdomus politinis sprendimas, nes Vilniaus pataisos namuose neveikia tardymo izoliatorius, jūs nepasiruošėte. Jūs pats pripažįstate, kad salės neparuoštos, bus tik paruoštos.
– Ne, salė dabar yra, viskas veikia. Jei matysime, kad poreikis dar yra didesnis tokių salių, bus plačiai naudojama, bus įrengtos kitos salės, papildomos.
– O kaip su suimtaisiais, kaip jūs įsivaizduojate, kaip nuotoliniu būdu suimtasis galės susipažinti su bylos medžiaga?
– Suprantu, jūs ginate, norite, kad Lukiškės būtų miesto centre, suprantu, kad jūs taip ir parašysite. Mūsų pozicija yra kiek kitokia. Mes manome, kad kuo mažiau turėsime įstaigų, tuo racionaliau naudosime mokesčių mokėtojų pinigus. Ir juos galėsime išleisti pareigūnų algoms didinti, probacijos tarnyboms ir racionaliau panaudoti.
– Mano pozicija, kad darbus reikia daryti, kai jiems pasiruošta.
– Mes pasiruošėme, viskas yra suplanuota, su visa vadovybe yra sutarta. Gali būti, kad dabar reikės šiek tiek labiau planuotis, bet yra labai gerai, nes visuose procesuose turime racionaliai planuotis iš anksto. Yra konvojai. 70 km nuo Vilniaus irgi yra labai arti. Turime Šiaulių tardymo izoliatorių.
– O jums teko bendrauti su konvojaus darbuotojais? Ar jų vadovai sako, kad viskas gerai ir viską suspėja?
– Taip, reikės šiek tiek pakentėti, bus šiek tiek sunkiau. Bet ar tai bus nuo gruodžio, ar nuo liepos, tai esmės nekeistų. Bet yra toks sprendimas ir mes jį darome ir padarysime.
– Bet reikės kentėti. Jūs negalite to sprendimo atidėti, palaukti, kad reiktų mažiau kentėti?
– Nesupraskite neteisingai dėl kentėti. Reikės labiau stengtis, o ne kentėti. Ne taip aš pasakiau. Reikės labiau stengtis, reikės paplanuoti ir šiek tiek daugiau padirbėti. Bet manome, kad yra verta to. Daug metų vis bandyta tą padaryti, bet niekas nepadarydavo. Tai dėl vienos, tai dėl kitos priežasties atidėdavome sprendimus. Dabar yra ryžtingas politinis sprendimas siekiant sutaupyti lėšas, naudotis naujomis technologijomis ir siekiant pralaimėti mažiau bylų EŽTT teisme, nes sąlygos Lukiškių kalėjime netinkamos.
– O dėl EŽTT, nebijote, kad jūs būsite užversti skundais? Pravieniškių pataisos namai juk nėra tardymo izoliatorius?
– Juk minėjau, dabar pakeiti visi nuostatai, nesivadovaukite kažkokia netikra informacija. Įstaigos yra universalios. Pravieniškėse yra ir pataisos namai, ir tardymo izoliatorius.
– Pakeisti nuostatai ar įstatymai?
– Jei nuostatai pakeisti, mes galime įstaigoje laikyti kelis režimus.
– Bet kaip nuprantu, viskas pakeista poįstatyminiais aktais, o Bausmių vykdymo kodeksas tam prieštarauja.
– Neturiu tokios informacijos, kad jie prieštarauja.
– O tas įstatymų paketas, kuris turi būtų svarstomas kitą savaitę Seime, gal galite juos pakomentuoti?
– Dabar nekomentuosiu. Nebeturiu laiko. Kai bus priimti įstatymai, tada pakomentuosiu.
– O tais pakeitimais netaisote tų pažeidimų, kurie yra?
– Jeigu galima, vėliau pakomentuosiu. Nešnekame apie pažeidimus, jokių pažeidimų nėra.
