Kodėl reikėjo naujovių ir kas pasikeitė teismuose?
Nuo 2014 m. Lietuvos teismuose nepilnamečius liudytojus apklausti padeda teismo psichologai, praeitais metais teismuose pradėjo veikti vandens stiklinę ir paguodos ranką ištiesti pasirengusių savanorių tarnyba, net 1200 teismų sistemos darbuotojų buvo apmokyti bendravimo su pažeidžiamomis grupėmis ypatumų – ir tai tik dalis to, kas buvo daroma dėl geresnės teismų lankytojų savijautos.
„Geresnė teismo proceso dalyvių savijauta ne tik sumažina patiriamą stresą, bet ir padeda užtikrinti jų teikiamų parodymų kokybę. Todėl labai svarbu įgyti kuo daugiau žinių kaip elgtis su žmonėmis viso teismo proceso metu užtikrinant psichologinį ir emocinį saugumą pažeidžiamiems asmenims,“ – pranešime cituojama Vilniaus apygardos teismo psichologė Simona Bartkienė.
Matau įvykusį lūžį: teismai puikiai supranta, kad kai kuriems teismų lankytojams reikia specialios paramos,– teigė K.Mišinienė.
Šių metų gruodžio 1 dieną Nacionalinės teismų administracijos organizuotoje spaudos konferencijoje „Prakalbinkime vaikus ir stabdykime smurtą artimoje aplinkoje“ dalyvavusi Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė džiaugėsi, kad teismai kreipia dėmesį į jautriausius liudytojus, nusikaltimų aukas, rūpinasi parama jiems.
„Šaunu, kad teismai apie tai kalba ir imasi veiksmų. Matau įvykusį lūžį: teismai puikiai supranta, kad kai kuriems teismų lankytojams reikia specialios paramos,“ – teigė K.Mišinienė.
Toje pačioje konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė taip pat kalbėjo apie pokyčių teismuose naudą: „Šiandien teismai turi kur kas daugiau įrankių padėti liudytojams ir nukentėjusiesiems: teismuose įrengti vaikų apklausos kambariai, galima organizuoti netiesiogines apklausas, gausu dalomosios medžiagos apie liudijimą teisme ir kitų priemonių,“ – kalbėjo teisėja.
Itin svarbus rūpestis vaikais liudytojais
„Vaikai yra svarbūs dalyviai tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Mums, specialistams, tenka svarbi užduotis pasirūpinti, kad vaikai galėtų sklandžiai dalyvauti teisiniame procese, patirdami kuo mažiau streso,“ – darbo su jaunaisiais liudytojais specifiką atskleidžia psichologė, Paramos vaikams centre vykdomos programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė.
Šiaulių apygardos teismo psichologė V.Šarauskienė teigia, kad nėra minimalios amžiaus ribos, nuo kurios vaikas gali tapti liudytoju ir padėti teismams įvykdyti jų misiją – teisingumą.
„Duoti parodymus gali tekti net ir patiems jauniausiems: kiekvienas iš mūsų penkių teismų psichologų vien šiais metais apklausti padėjome po bemaž 100 vaikų ir nepilnamečių,“ – sako psichologė.
Siekiant apsaugoti nepilnamečius ir mažamečius nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje susitinkant su kaltinamaisiais, per trejus metus daugelyje teismų buvo įkurti specializuoti vaikų apklausos kambariai, kuriuose teismo psichologai padeda teisėjams nuotoliniu būdu vykdyti jaunųjų liudytojų apklausas.
Neramu eiti į teismą? Klausk savanorio pagalbos!
Iš pradžių kiek įtariai į beveik dešimties Lietuvos teismų koridoriuose sutinkamus savanorius žiūrėję teismų lankytojai, šiandien jau noriai su jais bendrauja, neatsisako patarimų, jų teikiamos pagalbos. Štai vienam Šiaulių krašto gyventojui, kurio mažametis sūnus yra nukentėjusysis vienoje seksualinio prievartavimo byloje, net nekilo abejonių patikėti savo du mažamečius sūnus teismo savanoriams, kol pats dalyvavo teismo posėdžiuose. „Per pirmą posėdį savanoriai prižiūrėjo vieną jo sūnų, į kitą posėdį vyras atsivežė abu mažamečius: iš teismo vaikai išėjo kupini teigiamų įspūdžių“, – pasakoja anksčiausiai savanorius į pagalbą pasikvietusio Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.
Teismai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos „Carito“ atstovais, kurie pasirūpina, kad sunkių nusikaltimų aukas ir liudytojus teismuose pasitiktų savanoriai: Vilniaus miesto apylinkės teisme visai neseniai būta atvejo, kai „Carito“ atstovo informuotas teismo savanoris pasitiko žiaurų smurtą patyrusį žmogų, su juo bendravo ne tik prieš posėdį, bet ir nuramino pasibaigus teismo procesui.
„Neretai jauni žmonės renkasi savanorystę kaip būdą išmėginti įvairias veiklas. Tačiau mane visada žavėjo mintis, kad būdamas savanoriu galiu padėti kitiems ir jausti, jog esu naudingas,“ – sako vienas pirmųjų teismų savanorių Benas Žukauskas, pagalbos ranką tiesiantis minėtame Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Savanorystės teismuose idėja atkeliavo iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos, kuriose savanoriai teismuose žmonėms padeda jau ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu Lietuvos savanorystės teismuose tinklas nuo penkių pilotinių teismų išsiplėtė jau į 9 teisingumo rūmus, beveik 100 savanorių komandą nuolat pildo nauji nariai.
Kodėl savanorystė teismuose reikalinga?
Apie savanorystę teismuose savo vedamose laidose kalbėjęs LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis mano, kad ši veikla yra be galo prasminga. Jo teigimu, į teisingumo rūmus atėję liudytojai ir nukentėjusieji gali tiesiog stokoti informacijos, ką daryti, kur eiti, kokios procedūros čia laukia, jiems gali būti sudėtinga suprasti teisinę kalbą. „Jeigu žmonės tampa smurtinių nusikaltimų liudytojais, jiems gali būti nejauku matytis su tais, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus. Todėl manau, kad prasminga atlikti tarsi psichologo vaidmenį, padėti tokiems žmonėms, juos nuraminti, pabūti tarpininku tarp teisės ir žmogaus, papasakoti, kaip vyks teismo posėdis, pagaliau, duoti vandens,“ – teigia R.Jonaitis.
Kartą kaip nukentėjusysis teisme lankęsis Richardas pastebi, kad teisme jam pritrūko informacijos: „Taip, raštinėje pasakė, kur yra salė, kaip ten nueiti, buvo aišku, kas dalyvaus posėdyje. Tačiau trūko žmogaus, tarpininko, kuris būtų pasakęs, kaip viskas vyks, kur galima rasti vandens,“ – teigia Richardas.
„Mano atveju nusikaltimas nebuvo sunkus, man nebuvo nejauku sutikti skriaudikus, bet įsivaizduoju, kad yra tokių atvejų, kai tokia akistata gali būti labai labai nejauki. Tuomet teismo savanorio pagalba – nepamainoma,“ – priduria pašnekovas.
Laidų vedėjo nuomone, savanorystė teismuose naudinga ne tik iš pagalbos žmogui, pusės, bet ir norint pažinti Lietuvos teisinę sistemą, sužinoti, kaip ji veikia, kaip vyksta teisminiai procesai.
Teismuose – ramiau ir saugiau
Eidami į teismą žmonės gali ramiau ir saugiau jaustis ne tik dėl teismo savanorių ar psichologų pagalbos, bet ir turėdami visas galimybes pasiruošti šiam vizitui, žinodami, kad teisme jų laukia saugi aplinka.
Nuo 2014 m. internete veikia virtuali teismo posėdžių salė (sale.teismai.lt), į kurią užsukę daugiau kaip 14000 lankytojų per metus sužino, kaip vyksta teismo posėdis, kaip atrodo teismo posėdžių salės, kas ir kur jose sėdi ir kt.
Šiemet 40 šalies teismų posėdžių salių įrengtos saugesnės, smūgiams atsparios stiklinės atitvarų pertvaros teisiamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems. Saugumą Temidės rūmuose jau padeda užtikrinti daugiau kaip pusaštunto šimto pavojaus pranešimo mygtukų, beveik 300 įeigos kontrolės sistemų, 145 vaizdo stebėjimo kameros ir kt. Kitais metais planuojama įdiegti ir daugiau saugumą užtikrinančių priemonių.
Siekiant žengti dar toliau reikia užsienio patirties
Visos straipsnyje minėtos veiklos įgyvendintos ir priemonės įsigytos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT 13 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis.
Baigiantis projektui Lietuvos teismai nesiruošia sustoti. Jau ketvirtadienį Lietuvos teismų atstovai renkasi į tarptautinę konferenciją, kurioje drauge su kolegomis iš Vokietijos ir Norvegijos ieškos naujų kelių, kuriais eidami skirtingų institucijų – teismų, advokatūros ir prokuratūros – atstovai galėtų prisidėti prie geresnės liudytojų ir nukentėjusiųjų savijautos. Konferencijos dalyviai daug dėmesio skirs ne tik tarpinstituciniam, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
