Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.
„Siaučiant pandemijai vaistininkai pasiryžę tapti papildoma fronto linija ir prisiimti daugiau pareigų. Tai pirmiausiai susiję su sveikatos sistemos, o svarbiausia – su paslaugų prieinamumo pacientams išsaugojimu. Farmacininko išsilavinimą turinčių ir kas kelerius metus savo licencijas, o kartu ir žinias atnaujinančių vaistininkų kompetencija yra itin aukšta. Vertindami besiklostančią situaciją siūlome savo pagalbą“, – sako ji.
Vaistų receptų pratęsimas vaistinėje
K.Nemaniūtės-Gagės teigimu, Lietuva turėtų sekti Jungtinės Karalystės, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Norvegijos pavyzdžiu bei suteikti vaistininkams galimybę pratęsti kompensuojamųjų̨ vaistų receptus, kai pacientų lėtinės ligos eiga yra stabili. Tai ne tik padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, bet ir suteiktų galimybę medikams daugiau laiko skirti ūmių ar sudėtingesnių ligų̨ gydymui bei prižiūrėti tuos, kurių būklė yra sunkiau prognozuojama.
Ji sako, kad vaistinių įtraukimas leistų efektyviai taupyti sveikatos priežiūrai skirtas valstybės lėšas. Negana to, išplėtus vaistininkų funkcijas būtų galima pagerinti ir vaistinių preparatų bei sveikatos paslaugų prieinamumą̨ gyventojams.
„Pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį turinčio paciento gydymas nesikeičia ištisus metus, jis vartoja tuos pačius gydytojo paskirtus medikamentus, o į gydymo įstaigą ateina tik pratęsti vaistų recepto. Apžiūrėti ir paskirti gydymą gali tik gydytojas, vaistininkai galėtų atlikti tik tam tikrus, suderintus veiksmus, pavyzdžiui, pamatuoti paciento kraujo spaudimą ir pagal sutartą gydymo algoritmą įvertinti jo būklę bei pratęsti jam reikalingų vaistinių preparatų receptus nustatytam laikotarpiui, kuris minėtų šalių atveju yra iki 6 mėnesių“, – pavyzdį pateikia asociacijos pirmininkė.
Pasak jos, norint įdiegti tokius pakeitimus net nereikėtų kurti naujos sistemos, mat tam puikiai tinka šalyje veikianti e. sveikatos sistema, kurioje gydytojas galėtų pažymėti, kad gydymo konkrečiam pacientui siūlo nekeisti, o vaistininkai savo ruožtu pažymėtų, kad receptai pratęsti.
Nors šios galimybės e. sveikatoje dar nėra, jos atsiradimui reikalingas tik politinis sprendimas.
„Nors šios galimybės e. sveikatoje dar nėra, jos atsiradimui reikalingas tik politinis sprendimas. Tokiu būdu išnaudotume esamą e. sveikatos infrastruktūrą ir galėtume didinti paslaugų prieinamumą šalies pacientams..“, – tvirtina K.Nemaniūtė-Gagė.
Receptinių vaistų pardavimas ypatingu atveju
Antrasis vaistinių atstovų siūlymas yra leisti vaistininkams be gydytojo recepto pacientams išduoti reikiamus receptinius medikamentus skubiais, ūmiais, tačiau nesudėtingais atvejais, kuomet nuotolinė konsultacija ar vizitas pas gydytoją yra įmanomas tik po kelių dienų, o gydymą pacientui reikia pradėti čia ir dabar. Kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, vaistininkai galėtų parduoti tik tokį vaisto kiekį, kurio pacientui užtektų̨ iki gydytojo paskirto vizito. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaistininkai e.sveikatoje galėtų pažymėti, tokių vaistų išdavimą.
„Tokia sistema padėtų išvengti komplikacijų, galimų hospitalizavimo atvejų. Pacientai galėtų pradėti gydymą nedelsiant, vos tik pajutę pirmuosius simptomus. Neabejoju, kad kiekvienam sergančiajam yra tekę susidurti su tokia nemalonia situacija“, – aiškina vaistinių atstovė.
Gyventojai į vaistininkus dažnai kreipiasi skųsdamiesi įvairiais negalavimais ir susirgimais. Anot K.Nemaniūtės-Gagės, dažniausi jų – peršalimo ligos, virškinimo negalavimai, konjunktyvitas, alergijos, skausmas. Dalis vaistų, kurie padėtų efektyviai spręsti šias problemas, yra receptiniai, o tai apriboja vaistininko galimybes padėti pacientui, nes pastarasis privalo vykti pas šeimos gydytoją, kad gautų receptą vaistams.
Pacientai galėtų pradėti gydymą nedelsiant, vos tik pajutę pirmuosius simptomus.
„Kitose Europos šalyse vaistininkas gali parduoti tam tikrus receptinius vaistus pagal numatytas indikacijas, kitaip tariant, numatyta galimybė nesunkių susirgimų atveju suteikti efektyvią pagalbą vaistinėse. Tačiau Lietuvoje vaistininkams tokia teisė nėra suteikta. Vaistininko rankos yra surištos ir jis negali padėti pacientui čia ir dabar. Kartu norėčiau akcentuoti, kad vaistininkų nuomonė apie medikamentų vartojimą vienareikšmiška: jis turi būti apgalvotas ir racionalus, jokiu būdu nekeliantis abejonių dėl piktnaudžiavimo“, – akcentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
