Teismo spalį priimtu sprendimu buvo neteisėtomis pripažintos A.Verygos įsakymų dalys, nustatančios naują kompensuojamųjų vaistinių preparatų įrašymo į kainyną tvarką bei kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo taisykles.
LVAT buvo nusprendęs, kad patvirtinęs naują tvarką įsakymu, A.Veryga viršijo įgaliojimus ir ji nustos galioti šių metų gruodžio 31 dieną.
Tačiau byloje buvo gautas prašymas atidėti sprendimo įsigaliojimą dar šešiems mėnesiams, tai yra iki 2020 metų liepos.
Sveikatos apsaugos ministerija prašymą grindė tuo, jog paskelbus teismo sprendimą teisiniai santykiai, susiję su teisės į kompensuojamuosius vaistinius preparatus įgyvendinimo tvarka, liks nesureguliuoti, nes pirmojo pigiausio kompensuojamojo vaisto tvarka nebuvo patvirtinta Seime.
Išnagrinėjęs prašymą, LVAT nustatė, kad sveikatos apsaugos ministras turi atitinkamą kompetenciją priimti su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai įsigaliojus teismo sprendimui.
Vis dėlto, LVAT pažymėjo, kad iki šiol A.Veryga nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su teisinio reguliavimo spragų šalinimu, ir todėl atidėjo savo sprendimo įsigaliojimą iki 2020 metų vasario 28 dienos.
Po LVAT sprendimo A.Verygai gruodį nepavyko Seime įtvirtinti pirmojo pigiausio kompensuojamo vaisto tvarkos.
Ši tvarka apibrėžia, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos paskyrus kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje turi būti parduodamas pigiausias kompensuojamas vaistas.
Tokia pati tvarka nuo liepos galiojo pagal neteisėtu pripažintą ministro įsakymą.
A.Veryga laikosi pozicijos, kad valstybei skatinant rinktis pigiausią tų pačių veikliųjų medžiagų vaistą taupomos ir pacientų, ir valstybės lėšos, o konkurencija tarp vaistų gamintojų sumažins medikamentų kainas.
Tvarką kritikuoja dalis medikų ir pacientų organizacijų atstovų. Anot jų, pacientams ribojama galimybė rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.
