K.Pūkas teigė, kad skundžiamas etikos sargų sprendimas sukuria jam teisinių pasekmių – pripažinus specialiosios tyrimų komisijos sprendimus neteisėtais bei konstatavus, kad šios komisijos pirmininkė pažeidė Valstybės politikų etikos kodeksą, neteks teisinio pagrindo visas pradėtas apkaltos procesas.
Birželio 29 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad teismas negali nagrinėti K.Pūko skundo, nes jis nesusijęs su viešojo administravimo sritimi.
„K.Pūkas siekia kaip savo Seimo nario teisių užtikrinimo vykdant apkaltos procesą, o tai reiškia, kad ginčas susijęs su Seimo nario veikla. Administracinis teismas yra nekompententingas nagrinėti su Seimo narių veikla susijusius ginčus, neturi kompetencijos tirti išvados, jos teisėtumo ir pagrįstumo“, – paskelbė teismas.
Teismui buvo apskųstas Seimo komisijos sprendimas, kad K.Pūko apkaltos komisija bei jos pirmininkė Dovilė Šakalienė nepadarė pažeidimų per tyrimą. Šį sprendimą politiko advokatai prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą pažeidžiant Konstitucinio Teismo praktiką ir Seimo statutą.
Seimo nario skundus nagrinėjusi Etikos komisija yra konstatavusi, kad kelis posėdžius be K.Pūko ir advokatų surengusi ir liudytojus anonimiškai apklaususi apkaltos komisija nepažeidė Seimo statuto ir kitų teisės aktų. K.Pūkas teigė, kad neleidžiant jam ir atstovams dalyvauti posėdžiuose paneigta jo teisė į gynybą. Seimas remdamasis apkaltos komisijos siūlymu yra pradėjęs K.Pūko apkaltos procesą.
K.Pūko advokatė apygardos administraciniame teisme dėstė, kad jos klientas nepagrįstai sutapatintas su kaltinamojo statusu baudžiamajame procese.
„Pareiškėjui nebuvo leidžiama dalyvauti posėdžiuose, nes komisija vadovavosi nukentėjusiųjų apsaugos direktyva, kuri nurodo, kad įtariamasis turi būti izoliuotas nuo aukos. K.Pūkui nėra pareikšti jokie įtarimai, nėra pagrindo jam taikyti įtariamojo statusą“, – teismo posėdyje yra sakiusi parlamentaro advokatė Aušra Ručienė.
Be to, specialioji komisija liudytojams taikydama anonimiškumą, pasak advokatės, taip komisija peržengė kompetencijos ribas. Ji pažymėjo, kad net baudžiamajame procese kaltinamajam suteikiama teisė užduoti klausimus liudytojams, šiuo atveju tokia teisė nebuvo suteikta.
Advokatai taip pat akcentavo, kad abiejų komisijų – ir Etikos, ir specialiosios tyrimo – nare buvo Seimo narė Rūta Miliūtė, nenusišalino nuo K.Pūko skundo nagrinėjimo.
K.Pūko advokatai taip pat skundėsi, kad jų klientui nebuvo leista dalyvauti apkaltos komisijos posėdyje, kuriame dalyvo Generalinės prokuratūros atstovas ir nukentėjusioms merginoms atstovaujantis advokatas Karolis Rugys.
Parlamentarai gegužės pradžioje nutarimu vienbalsiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu pateikti išvadą, ar specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti K.Pūko veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Teismas paskelbė priimantis nagrinėti apkaltos bylą, pirmasis posėdis planuojamas rudenį. Jei KT pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t.y. 85 parlamentarai. Apkalta K.Pūkui inicijuota žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius. Kelios merginos dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis birželį kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarą K.Pūką ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. Tačiau kol kas Seimas nėra priėmęs jokio sprendimo šiuo klausimu. Tuo metu parlamentarui susirgus jo imuniteto panaikinimo klausimas atidėtas rudeniui.
Dar vieną bylą, susijusią su K.Pūku, nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas. Seimo narys padavė į teismą žiniasklaidą, paviešinusią galimą jo priekabiavimą per darbo pokalbius. K.Pūkas įvardijamas kaip ieškovas civilinėje byloje dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovas šioje byloje yra Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK).
