„Šis sprendimas sukėlė labai įvairių ir dažniausiai neigiamų reakcijų, tačiau pabrėžiu, kad nepadarė jokios įtakos mano apsisprendimui. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato teisę tai atvejais, kai matyti, kad kyla rimtų abejonių dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje byloje priimto sprendimo ir jame taikytos materialiosios teisės aiškinimo, taikymo, abejonių dėl tinkamo taikymo ir aiškinimo, kai kyla abejonių, ar teisingai išspręsta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė G.Kryževičius.
„Manau, kad ta argumentacija, kuri dėstoma nutartyje, nepakankamai svari, dėl to aš pasirinkau kelią teikti teikimą“ , – pridūrė jis.
Įstatymas nurodo, kad viešaisiais asmenimis pripažįstami tokie asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikmės viešiesiems reikalams.
„Aiškinant šią nuostatą turi būti derinama keletas svarbių teisinių vertybių, kildinamų iš Konstitucijos visų pirma“, – pažymėjo teismo pirmininkas. Pasak jo, Konstitucija suteikia apsaugą visam privačiam gyvenimui, kita vertus, užtikrinama teisė rinkti ir skleisti informaciją.
Pasak teisininko, proporcingumo principo aspektu jam svarbu ir Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Teismas neparodė visų savo teisinių argumentų svaria forma, neišdėstė jų, dėl to kilo toks susirūpinimas žurnalistų ir teisinėje bendruomenėje“, – mano G.Kryževičius.
G.Kryževičius svarstė, kas yra reikšmingiau – ar šiuo atveju informacijos skleidimas apie asmenį, kuris yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės akcininkas, o įmonė „vienaip ar kitaip gauna valstybės, visų mūsų, biudžeto lėšas“, ar vis tik tokių asmenų duomenų apsauga, užkertant bet kokius kelius kalbėti apie juos viešai.
Antras teikimas šiemet dėl proceso atnaujinimo teisme
Šiemet tai jau antras teikimas, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas inicijuoja proceso atnaujinimą tam tikroje byloje. Prieš maždaug pusantro mėnesio teismo vadovui teko inicijuoti proceso atnaujinimą Referendumo įstatymo byloje.
„Tai nėra dažnas atvejis, išskirtiniais atvejais ši priemonė veikia tinkamai. Tačiau pirmininko teikimas kitų teisėjų neįpareigoja“, – sakė teismo vadovas.
Jis teigė, kad jo vadovaujamas teismas dirba „neišpasakytais krūviais ir tempu“, todėl galimos, pasitaiko klaidos.
„Negaliu pasakyti, kur pateiktas mano teikimas „Atvira Klaipėda“ byloje, ar tai bus klaida pripažinta, kaip nuspręs kolegija. Kas nedirba, tas neklysta“, – teigė G.Kryževičius.
Jis sako, kad ši byla yra sėkmės, o ne nesėkmės istorija, nes yra galimybė atnaujinti procesą ir su daugiau teisėjų peržiūrėti bylą, taip užkertant kelią galimoms klaidoms.
Penktus metus teismo pirmininko pareigas einantis G.Kryževičius sako per šį laikotarpį pasirašęs trečią teikimą dėl proceso atnaujinimo.
Jis sako, kad „Atviros Klaipėdos“ byla teisme neužsigulės – teikimai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami ne eilės tvarka, „tai dviejų-trijų savaičių reikalas“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
