Antanas Petrošius 2020 m. pavasarį Generalinei prokuratūrai pateikė pranešimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis. Tyrimo metu vienas šios institucijos pareigūnas, anot pareiškėjo, yra atlikęs neteisėtų veiksmų: neteisėtai darė poveikį ikiteisminio tyrimo teisėjams, neteisėtai teikė ikiteisminio tyrimo duomenis tretiesiems asmenims.
Generalinė prokuratūra (GP) buvo priėmusi sprendimą nepripažinti jo pranešėju, nes tam nėra būtinų sąlygų: pareiškėjas su STT nebuvo ir nėra susijęs jokiais tarnybos, darbo ar sutartiniais santykiais.
-
15min studijoje viešėjusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė: „Jiems reikėjo A.Petrošiaus, bet be manęs jo negalėjo paimti“
-
Prabilo korupcija įtariama buvusi Kraujo centro vadovė: „Man norėjo pateikti įtarimus net dėl teroro akto organizavimo“
-
Šantažu įtariamas advokatas reikalauja STT vado atsakomybės: „Jis padarė tą patį, ką ir aš“
-
STT šantažo byla: kaltinamuoju tapęs advokatas G.Danėlius teikia savo versiją
Dėl tokio GP požiūrio A.Petrošius nutarė ieškoti užtarimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT).
„Atmesdamas A.Petrošiaus skundą, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą pranešėju laikomas asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju“, – rašyta VAAT pirmininko padėjėjo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene viešintame pranešime.
A.Petrošius su tokiu teismo sprendimu irgi nesutiko. Apeliaciniame skunde jis prašė pirminį verdiktą panaikinti, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas. Be to, teismo motyvai jam liko neaiškūs, nesuprantami, nesusiję su nagrinėjamų įvykių faktinėmis aplinkybėmis.
Suprasti akimirksniu
- Įtariant neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, 2020 m. balandį buvo sulaikyti trys sostinės advokatai – advokatų kontoros „WINT law firm“ partneris G.Danėlius ir profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai V.Rakauskas ir D.Baronas bei verslininkas, bendrovės „Solis tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.
- Pas įtariamuosius buvo rasta surinkta asmeninė ir tarnybinė informacija apie STT pareigūną – prokuratūra mano, kad pasinaudojus šiais duomenimis galėjo būti siekiama, kad aukštas pareigas užimantys STT pareigūnai priimtų verslininkui palankius sprendimus Nacionalinio kraujo centro bylos ikiteisminiame tyrime.
- Tuo metu sulaikytieji irgi nutarė netylėti, ėmė viešinti, jų nuomone, pačios teisėsaugos daromus pažeidimus bei neva atstovaujamus užkulisinius interesus (žr. susijusius straipsnius).
Pareiškėjas teigė, kad su įstaiga, o konkrečiai su STT, jį sieja tai, jog STT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis nuo 2018 m. balandžio 6 d. yra įtariamasis. Būtent toks jo ryšys su įstaiga atitinka Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą ryšį.
„Byloje nustatyta, be to, ir pats pareiškėjas neneigia, jog jis nebuvo ir nėra susijęs su STT jokiais darbo, tarnybiniais ar sutartiniais santykiais. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą, o informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu“, – įvertino LVAT teisėjų kolegija.
Jos požiūriu, iš pranešimo turinio akivaizdu, kad A.Petrošiui pateikta informacija išimtinai yra susijusi su ikiteisminio tyrimo atlikimu jo atžvilgiu (dėl galimai atliekamo neobjektyvaus ikiteisminio tyrimo).
Ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai nepatenka į minėto įstatymo reguliavimo sritį.
„Atsižvelgiant į tai pranešimas pagrįstai persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai nepatenka į minėto įstatymo reguliavimo sritį“, – pažymima LVAT nutartyje.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tokia LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
