Posėdyje taip pat bus aptariamas aplinkos ministro sprendimas su niekuo nederinus padidinti metinę kirtimų normą valstybiniuose bei krašto apsaugai skirtuose miškuose net 1,2 mln. kubinių metrų.
„Vyriausybė savo programoje yra nurodžiusi, kad saugomos teritorijos bus plečiamos 30 procentų, o dabar vienu ministro mostu ji ženkliai didina kirtimo normą. Taip pat buvo kalbama, kad miškingumą planuojama didinti iki 35 procentų. Šiuo metu miškingumas siekia 33,7 procentus. Frakcijos nariams kyla pagrįstas klausimas, ar Vyriausybė apskritai žino, ką daro vienas jos ministrų?“ – klausia LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
LVŽS frakcijos nariai pabrėžia, jog kai anksčiau kildavo poreikis didinti Vyriausybės patvirtintą ir kiekvienais metais tikslinamą miškų kirtimo normą, viešumoje visada kildavo audringos diskusijos. Tad kodėl gamtininkai, nevyriausybinės organizacijos ir aplinkosaugininkai tyli šį kartą? Ar miškų kirtimų normos neturėtų būti nekeičiamos iki kol bus parengtas ir pasirašytas Nacionalinis miškų susitarimas?
Šiuos ir kitus svarbius klausimus Seimo LVŽS frakcijos nariai užduos ministrui S. Gentvilui ir lauks konstruktyvių jo atsakymų posėdyje, kuris vyks trečiadienį t.y. lapkričio 17 d., 15 val., Seimo I rūmų 203 salėje.
Aplinkos ministerija: miškų kirtimų norma nebuvo padidinta
Aplinkos ministerija sureagavo į LVŽS pranešimą.
„Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pranešime išplatintas teiginys „aplinkos ministro sprendimas su niekuo nederinus padidinti metinę kirtimų normą valstybiniuose bei krašto apsaugai skirtuose miškuose net 1,2 mln. kubinių metrų“ neatitinka tikrovės“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio teigimu, apskritai nuo pat 2019 metų pagrindinių miško kirtimų norma yra mažesnė, negu Vyriausybė yra patvirtinusi savo nutarimu 2019-2023 metų laikotarpiui.
Su kirtimų normos reikšmėmis pagal metus galite susipažinti šiuose viešuosiuose šaltiniuose: 2020, 2021, 2022.
