LVŽS bei jų partneriai „socialdarbiečiai“, kaip Seime antradienį žurnalistams teigė R.Karbauskis, R.Masiuliui yra pateikę klausimų raštu.
„Galbūt žmogus nenori atsakinėti į tuos klausimus arba neturi reikiamų atsakymų, nes padėtis su žvyrkelių asfaltavimo problema yra tragiška. Jeigu žiūrėti į kitas problemas, „Lietuvos paštas“ ir taip toliau. Daug labai klausimų, kurie kyla, [pavyzdžiui], kelių priežiūros įmonių reforma, kuri davė labai keistus rezultatus. Tie klausimai yra mūsų ir mūsų kolegų raštuose“, – dėstė jis.
R.Karbauskis atsakomybės klausimo kol kas nekelia
Priekaištus dėl žvyrkelių R.Karbauskis ministrui buvo išsakęs prieš keletą savaičių – tada, kai R.Masiulis ėmė kritikuoti A.Vaitkaus sprendimą dalyvauti rinkimuose kartu su uoste dirbančių įmonių vadovais, kurie maksimaliomis sumomis rėmė „valstiečių“ rinkimų kampaniją.
Tačiau tuomet Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė 2017–2018 metais išasfaltavusi 713 kilometrų žvyrkelių, arba 91 proc. numatyto plano.
Anot direkcijos, planą būtų pavykę įgyvendinti 98,3 proc. ir išasfaltuoti 767 kilometrų žvyrkelių, jei statybų bendrovė „Kamesta“ nebūtų atsisakiusi vykdyti sudarytų sutarčių. Su „Kamesta“ yra pradėtas teisminis procesas – iš bendrovės reikalaujama atlyginti 1 mln. eurų, teigiama Automobilių kelių direkcijos pranešime.
Tačiau R.Karbauskis ir toliau sako, kad padėtis asfaltuojant žvyrkelius yra tragiška. Po antradienį ryte vykusio „valstiečių“ frakcijos posėdžio jis tikino, kad frakcija kol kas nekelia R.Masiulio atsakomybės klausimo, nes norima sulaukti atsakymų.
„Gavę tuos atsakymus, svarstysime, bet kol kas jokių atsakymų negauname.
Kiek jis dalyvaudavo mūsų posėdžiuose, nėra ministro kito, kuris taip dažnai būtų kviečiamas į frakciją ir į kitas frakcijas dėl padėties jo sektoriuje“, – tvirtino LVŽS lyderis ir kartojo, kad kalbos apie nepasitikėjimą R.Masiuliu frakcijoje nėra buvę.
„A.Vaitkaus klausimas negali būti priežastimi dėl ko negalėtų ministras užimti savo pareigų. Klausimas, ar kitos problemos gali tą klausimą kelti“, – žurnalistams aiškino R.Karbauskis.
A.Vaitkaus klausimas negali būti priežastimi dėl ko negalėtų ministras užimti savo pareigų.
S.Skvernelis klausysis ministro argumentų
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis teigė nematantis prielaidų, „kad ministras galėtų nedirbti“. Jis tikino R.Masiulio darbą vertinantis įvairiai, esą iššūkių ir problemų yra, bet „viskas priklauso nuo pastangų“.
O tie iššūkiai, kaip sakė ministras pirmininkas, – kelių priežiūroje ir Lietuvos pašto veikloje.
Anot premjero, būtent susisiekimo ministro reikėtų klausti apie nuogąstavimus dėl jo darbo, tačiau tokio klausimo pats S.Skvernelis pakartojo nekeliantis.
Vertindamas susisiekimo ministro sprendimą atleisti Klaipėdos uosto vadovą, S.Skvernelis teigė, kad tai – jo kompetencija spręsti dėl valstybės įmonių vadovų.
„Susitiksiu su ministru artimiausiu metu. Norisi išgirsti argumentus, nes visgi kalbam apie vieną svarbiausių valstybės įmonių, kurios rezultatai geriausi istorijoje, kuri labai reikšminga mūsų ekonomikoje. Manau, kad tuos argumentus ministras pasakys“, – žurnalistams Seime komentavo S.Skvernelis.
Jo manymu, jei nebus sukrėtimų, Ministrų kabinetas, įskaitant ir R.Masiulį, turėtų dirbti iki tol, kol išrinkus naują prezidentą Vyriausybei bus grąžinti įgaliojimai.
Klausiamas, kaip vertina, kad tą pačią dieną A.Vaitkus buvo ir atleistas, ir finansiškai paskatintas, S.Skvernelis atsakė: „Jeigu pagrindinis argumentas dėl galimo ar menamo interesų konflikto, matyt, uosto vadovas yra įvertintas objektyviai, pagal rezultatus. Manau, kad net ir tokiu atveju mes galim kalbėti apie pono A.Vaitkaus, kaip sėkmingo valstybės įmonės vadovo, karjerą kitose valstybės įmonėse.“
Susisiekimo ministras R.Masiulis antradienį portalui Delfi.lt teigė, kad visi priekaištai dėl jo darbo atsirado po to, kai jis pradėjo kritikuoti situaciją dėl A.Vaitkaus.
Iki šiol priekaištų aš jokių negirdėjau.
„Iki šiol priekaištų aš jokių negirdėjau. Dabar, kai brendo A.Vaitkaus situacija, po truputį tai vienas, tai kitas priekaištas atsiranda. Tai aš puikiai suprantu, kad pagrindinis dalykas yra A.Vaitkaus atleidimas“, – dėstė ministras.
Jis teigė anksčiau sulaukęs klausimų dėl ministerijos prižiūrimų sričių, bet ne esminių, viską apimančių.
R.Masiulis tikino, kad planas išasfaltuoti žvyrkelius įgyvendintas 91–92 proc., o įmonė „Lietuvos paštas“ tapo gelbėtoja, kai pensijos gyventojams kurį laiką nebuvo nešiojamos.
„Sakyti, kad paštas kaltas, kad kažkokia įmonė sugalvojo avantiūrą, neįvykdė darbo, tiesiog nelogiška“, – kalbėjo jis.
A.Vaitkus atleidimą žada skųsti
Iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų pirmadienį atšauktas A.Vaitkus antradienį pranešė ketinantis skųsti susisiekimo ministro R.Masiulio sprendimą. Jis kol kas nekonkretizavo apskundimo motyvų.
„Tą planuoju padaryti (...). Vakar gavau vėlai po darbo visas naujienas, tai nelabai buvo laiko tą padaryti. (...) Tam reikia ramiai atsisėsti, šiuo metu atidavinėju turtą, kurį turėjau dirbant uosto direkcijoje, taip kad tam dar nėra laiko – visokių daiktų yra, yra didelė įmonė, banko ir kitokie rekvizitai ir taip toliau“, – BNS antradienį sakė A.Vaitkus.
Dėl galimo šališkumo priimant sprendimus susisiekimo ministras R.Masiulis A.Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų atleido pirmadienį.
Tai ministras padarė po to, kai dauguma Klaipėdos uosto valdybos narių jo atleidimui pritarė, taip pat – kai A.Vaitkus pranešė atšaukiantis savo nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su dalimi uosto bendrovių.
Atleido dėl galimo šališkumo
Atleistam A.Vaitkui už gerus 2018 metų darbo rezultatus paskirta beveik 20 tūkst. eurų premija, taip pat – piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Kovo pradžioje valdančiosios LVŽS keliamas A.Vaitkus dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos merus. 44 tūkst. eurų partijos rinkimų kampanijai paaukojo verslo santykiais tarpusavyje susiję asmenys, užsiimantys baltarusiškų trąšų krova bei pervežimu, veikiantys Klaipėdos uoste. Vienas tokių – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis ir jo sutuoktinė, anksčiau rašė LRT.
Kampaniją maksimaliomis beveik 8,8 tūkst. eurų sumomis parėmė su uostu susiję verslininkai – I.Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma.
Pastarieji su LVŽS sąrašu taip pat išrinkti į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.