„Nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, Seimo narių skaičius iki šiol išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Būtų teisinga atsižvelgti į reikšmingus gyventojų skaičiaus pokyčius ir sekti kitų šalių pavyzdžiu“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas politikas.
Reiktų keisti ir poįstatyminius aktus
Anot jo, per laikotarpį, kuomet Konstitucijos kūrėjai įtvirtino formulę, pagal kurią sudaromas Seimas, Lietuvos gyventojų skaičius pakito, sumažėjo iki 2,8 milijono, tad mažėja ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius.
1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų.
Pagal Konstituciją, šiuo metu Lietuvos parlamentą sudaro 141 tautos atstovas.
Jei Seimas LVŽS frakcijos siūlymą palaimintų, kartu su Konstitucija turėtų būti koreguojami Seimo rinkimų įstatymas bei Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai. Seimo rinkimų įstatyme turėtų būti nustatyta, kiek parlamentarų renkama vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardose.
Penktadienį registruotą projektą pasirašė 44 LVŽS frakcijos nariai ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pastarasis anksčiau yra sakęs, kad dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo galėtų būti organizuojamas ir referendumas.
„Valstiečiai“ jau anksčiau teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat siūlė iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.
141 narių skaičius nustatytas 1989 metais
Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.
Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius anksčiau 15min komentavo, kad 141 parlamentaro Seimą buvo nuspręsta nustatyti 1989 metais.
Kadangi pagal tuometinį supratimą Aukščiausios Tarybos (AT) deputatai buvo rajonų atstovai, nutarta, kad kiekvienas, net ir mažiausias Lietuvos rajonas turi turėti galimybę išrinkti savo atstovą į AT.
Tada tuometinis LTSR gyventojų skaičius buvo padalyta iš paties mažiausio Lietuvos rajono gyventojų skaičiaus. Taip ir buvo gautas skaičius 141. Šis skaičius buvo įrašytas į pataisytą LTSR konstituciją.
2012 metų liepą naujienų portalo Delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 38,1 proc. Lietuvos gyventojų palaikytų siūlymą Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, 25,9 proc. respondentų – iki 71, 15,7 proc. apklaustųjų – iki 51.
Siūlymą, kad Seime dirbtų 121 parlamentaras, tuomet palaikė 6,3 proc. gyventojų.
Už tai, kad parlamentarų skaičius išliktų nepakitęs, 2012-aisiais nubalsavo 9,8 proc. respondentų.
LVŽS frakcija, inicijuodama parlamento mažinimą iki 121 nario, aiškinamajame teisės akto projekto rašte nurodo nematanti neigiamų siūlymo pasekmių.
M.Jastramskis: daryti įtaką Seimui būtų lengviau
Politologas Mažvydas Jastramskis yra pažymėjęs, kad sumažinus Seimo narių skaičių , sprendimai parlamente būtų priimami su mažesne dauguma, o „tai reiškia, kad ir paveikti (tiek legaliai, tiek ir nelabai) reikės mažiau parlamentarų“.
„Lietuvos pagrindinis atsiliekantis indikatorius demokratijos vertinimuose (žr. „Freedom House“ reitingus) yra korupcija, todėl čia yra labai dėmesio vertas aspektas, – 2017 metų sausį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
– Net jeigu galimybė nėra didelė, kad atsitiks tikrai kažkas katastrofiško, kam suteikti šiai galimybei daugiau pagrindo? Prisiminkime, kad juodosios gulbės įvykis (plačiau žr. Nassim N. Taleb teoriją) nutinka labai retai, bet kai nutinka, jo padariniai būna itin drastiški.“
Remdamasis žurnale „Electoral Studies“ (Jacobs ir Otjes, 2015) publikuotu tyrimu, politologas aiškina, kad dažniau parlamentų dydžiai yra didinami, nei mažinami. Mažinti esą siūloma tada, kai bandoma nukreipti dėmesį nuo nepopuliarių sprendimų ar ekonominės krizės.
Politologas M.Jastramskis taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas yra naudingas „valstiečiams“: „Vertinant dabartinę padėtį ir nestabilų Lietuvos elektoratą, net ir be kitų motyvacijos šaltinių (nepopuliarių reformų planai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali siekti užsidirbti papildomų taškų prieš visuomenę, žinodama, kad kituose Seimo rinkimuose vis tiek gaus mažiau mandatų, nei šiuose – kodėl nepasinaudoti šia galimybe, turint tokią didelę frakciją.“
Apibendrindamas jis tikina, kad „esminių objektyvių priežasčių, dėl ko turėtume didinti ar mažinti Seimo narių skaičių, kaip ir nėra“.
Visą politologo komentarą galite skaityti žemiau:
