„Valdantieji nesileido į diskusijas, nenorėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sprendimą dėl Vytauto Landsbergio priėmė buldozeriu, pasinaudodami tuo, kad Seime turėjo užsitikrinę balsų daugumą. Niekas iš mūsų nekvestionuoja V. Landsbergio indėlio į užsienio politiką nepriklausomos Lietuvos aušroje, tačiau negalima pamiršti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tuo metu galiojusių įstatymų bei visos Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo vaidmens, Laikinojo Pagrindinio Įstatymo nuostatų suteiktų galių Aukščiausiajai Tarybai“, – sako Ramūnas Karbauskis.
Jis primena Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuris priimtas iš karto kai buvo išrinktas AT pirmininkas – 86 straipsnyje nurodyta, kad AT pirmininkas atskaitingas Aukščiausiai Tarybai, o valdžia padalinta trims subjektams – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui ir Aukščiausiajai Tarybai.
„Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kuriuo buvo V.Landsbergis, priklausė mažiausia valdžios apimtis“, – teigia R. Karbauskis.
Pareiškėjų į Konstitucinį Teismą atstovas Dainius Gaižauskas sako, kad Seimo narių grupei kyla pagrįstos abejonės, ar nėra kolizijos tarp Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo bei Konstitucijos nuostatų, t. y. ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį.
„Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės vadovo konstitucinį statusą, nurodydama, kad valstybės vadovas yra Respublikos Prezidentas. Todėl klausiame Konstitucinio Teismo, ar asmeniui, kuris niekada nebuvo ir nėra Respublikos Prezidentas, galima suteikti valstybės vadovo statusą, nepažeidžiant Konstitucijos“, – sako Dainius Gaižauskas ir pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Seimas, konstitucinį valstybės vadovo statusą įstatymu suteikdamas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, t. y. ne Prezidentui, savo veiksmais sukūrė teisės normų koliziją, kadangi skiriasi Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalies bei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo nuostatos, kurios skirtingai nurodo, kas eina ar anksčiau ėjo valstybės vadovo pareigas. Taigi, Seimo daugumos priimtas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas sukūrė tokias teisines pasekmes, kad šiuo metu konstitucinį valstybės vadovo teisinį statusą reglamentuoja du skirtingi teisės aktai“, – teigia D. Gaižauskas.
2022 m. birželio 30 d. Seimas balsų dauguma pritarė, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, valdančiosios konservatorių partijos garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.
Už tai, kad V. Landsbergis būtų pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu, per priėmimą pasisakė 74 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 4. Vieningai „už“ balsavo valdančiosios Seimo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos. Palaikymą valdantiesiems išreiškė ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai. LVŽS balsavime nedalyvavo po to, kai Seimo dauguma atsisakė atsiklausti Konstitucinio Teismo nuomonės.
