Atsakymų į šiuos klausimus ieškota asociacijos „Lyderė” drauge su „Swedbank Lietuva” ir „15min.lt” organizuotoje diskusijoje „Krizių akivaizdoje: kokios lyderystės reikia šiandien?“.
Šiuo metu situacijos neapibrėžtumas, nežinojimas, kaip reaguoti, daug didesnis.
Pasak vieno iš diskusijos dalyvių politologo, VU TSPMI profesorius, politinės lyderystės eksperto Ramūno Vilpišausko, lygindamas pandemijos krizę su 2008-ųjų metų krize, teigė matantis daugiau skirtumų nei panašumų, nors abiem atvejais akivaizdus reikšmingas ekonomikos smukimas: „Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo galima kalbėti apie labai aiškią krizės ekonominę logiką, tuo tarpu šį kartą turime sveikatos sistemos krizę, kuri vienu metu atvedė į dvigubą – paklausos ir pasiūlos – krizę, kurią sprendžiant prisiminėme Didžiąją depresiją. Šiuo metu situacijos neapibrėžtumas, nežinojimas, kaip reaguoti, daug didesnis“.
Kaip tada, taip ir dabar jaučiama politinė priešprieša dėl to, kas yra geresnis, blogesnis, kaltesnis.
Pasak profesoriaus, iš politinio elito tiek prieš dešimtmetį, tiek dabar, krizės akivaizdoje trūko noro susitarti ir ieškoti nestandartinių sprendimų: „Kaip tada, taip ir dabar jaučiama politinė priešprieša dėl to, kas yra geresnis, blogesnis, kaltesnis. Visgi žiūrint į tai, kaip Vyriausybė valdo krizę, matome ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Pagrindinis privalumas – mokymasis iš patirties. Jei pradžioje matėme standartinių receptų taikymą nestandartinėje situacijoje, vėliau buvo pasimokyta iš patirties, pavyzdžiui, gegužės mėnesį pakoreguotas reagavimo į krizę priemonių paketas, kuriame buvo daugiau lankstumo“.
Taip pat, pasak politologo, šioje krizėje ypatingai trūko platesnio dialogo su verslo, medikų bendruomene ir visuomene: „Būnant lyderiu į iškeltą bendrą tikslą turi reaguoti itin greitai, tačiau tuo pačiu bendraujant ir palaikant dialogą su tais, kuriuos paliečia tavo priimami sprendimai. Grįžtamasis ryšys vis dar yra per silpnas“. Politologo nuomone, lyderystė yra telkimas, todėl reikalinga matyti visas tikslines grupes, jų poreikius ir lūkesčius: „Kai žmonėmis nėra pasitikima, neįsigilinama į skirtingų visuomenės grupių nerimą, lūkesčius, tada prasideda valdžios veikimas, o ne lyderystė“, – įsitikinęs profesorius.
Politikai baiminasi, kad tavo rinkėjai nesupras, jei tu su oponentais imsi ieškoti sąlyčio taškų.
Deja, politikoje, politologo R. Vilpišausko teigimu, bendradarbiavimas yra suprantamas kaip silpnumo ženklas: „Politikai baiminasi, kad tavo rinkėjai nesupras, jei tu su oponentais imsi ieškoti sąlyčio taškų, ypač, kai likęs pusmetis iki Seimo rinkimų – paaštrėja politikų noras išsiskirti, būti matomais ir atsiskirti nuo kitų, pasirodyti, kuo esame geresni. Baiminamasi, kad bendradarbiavimas nepadės laimėti rinkimų, todėl tai pakiša koją tikrai lyderystei“.
Atsiskaitymai elektroniniais „Swedbank“ kanalais krizės metu išaugo 50 proc.
Vienos iš diskusijos dalyvių „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės teigimu, krizė atnešė ne tik praradimus, bet ir naujas galimybes: „Nepaisant buvusio ir vis dar esamo didelio ekonominio šoko, vidaus paklausa atsigauna, matome, kad mokėjimų atsiskaitymo kortelėmis skaičius jau pasiekė praėjusių metų lygį. Ši krizė mus išmokė naujų įgūdžių – atsiskaitymai elektroniniais „Swedbank“ kanalais krizės metu išaugo 50 proc., nors dar 2018 m. kas ketvirtas Lietuvos gyventojas apskritai nesinaudojo jokiomis nuotolinėmis paslaugomis“.
Kalbant apie tarptautinę lyderystę diskusijoje buvo akcentuojama, jog šiandien JAV nebeatlieka telkėjo vaidmens pasaulyje, kurį ji atliko nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos: „Manau, kad mums šioje geopolitinėje situacijoje JAV įsitraukimas į Europos reikalus labai svarbus, todėl tenka apgailestauti ir pripažinti, kad tai, kas šiandien vyksta JAV viduje, dar labiau diskredituoja jos reputaciją“, – teigė R. Vilpišauskas.
Daliai darbuotojų, ypač dirbančių krizės paveiktuose sektoriuose, norint sėkmingai įveikti krizę teks persikvalifikuoti.
Ekonomistė pabrėžė, jog daliai darbuotojų, ypač dirbančių krizės paveiktuose sektoriuose, norint sėkmingai įveikti krizę teks persikvalifikuoti: „Kai kurios šalys jau priima tam tikrus sprendimus, pavyzdžiui, Latvijos Vyriausybė jau kalba apie tai, kad daliai darbuotojų, dirbančių apgyvendinimo, maitinimo ir aptarnavimo sektoriuose teks persikvalifikuoti. Tikėtina, kad daugelyje šalių pamatysime panašias tendencijos, vyriausybės turėtų pristatyti ir tam tikrus planus, padėsiančius šiems darbuotojams pakeisti profesiją“.
Pasak ekonomistės G. Ilekytės, krizės kirtis ekonomikai turėjo neigiamos įtakos lyčių lygybei, nors statistika byloja, kad greitesniam ekonomikos atsigavimui ypač svarbus moterų aktyvumas darbo rinkoje: „Ši krizė labiausiai palietė tas veiklos sritis, kuriose dominuoja moterys – apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose, kuriuose fiksuota didžioji dalis atleidimų, dirba 70 proc. moterų. Nuo pat karantino pradžios iki gegužės mėnesio buvo pastebėtas spartus bedarbių moterų gretų didėjimas, kuris karantino metu išaugo bene 20 proc. Be to, 60 proc. visų nedarbingumo pažymų buvo išduota būtent moterims, kuriuos karantino metu turėjo prisiimti vaikų priežiūrą“.
Stiprūs ryšiai su aplinka krizių metu organizacijoms leidžia pastebėti galimybes ir rasti būdų, kaip išgyventi sunkmetį.
Dialogo ir komunikacijos svarbą krizių metu akcentavo krizių komunikacijos konsultantė Gabija Vaičeliūnaitė, primindama, kad stiprūs ryšiai su aplinka krizių metu organizacijoms leidžia pastebėti galimybes ir rasti būdų, kaip išgyventi sunkmetį: „Ištikus didelėms krizėms, natūralu, susiduriame su baime, kuri skatina slėptis ir atsiriboti, taip veikia mūsų psichologija. Tačiau krizių metu, net kai nežinai, ko imtis, itin svarbu stiprinti ryšį su savo aplinka – bendruomene, darbuotojais, klientais – suvokti, kuo gyvena rinka, nes krizių vieni neįveiksime. Tik ryšių ir dialogo dėka galime pastebėti naujas galimybes, sutelkti reikiamus žmones“.
Komunikacijos konsultantė akcentavo, jog krizių metu auditorija daug jautriau ir giliau priima visą informaciją, kiekvienas organizacijos veiksmas ir žodis įgyja didžiulę svarbą, yra akylai stebimas ir vertinamas: „Bet koks teisingai daromas pokytis yra neįsivaizduojamas be veiksmus lydinčios komunikacijos. Komunikacija leidžia didelio neapibrėžtumo, išaugusios baimės ir nesaugumo jausmo akivaizdoje žmones sutelkti pokyčiui, paaiškinti, kodėl pokyčiai reikalingi ir stabilizuoti situaciją. Tai galimybė organizacijoms išsaugoti ar net sustiprinti reputaciją, užsitarnauti tikslinių auditorijų pagarbą bei pasitikėjimą“, – įsitikinusi G. Vaičeliūnaitė.
Todėl, pasak komunikacijos konsultantės, vadovai krizių metu turi būti aktyvus ir matomi savo žmonėms, komunikuoti net tada, kai visko nežino: „Dažnai vadovai klausia, ką man pasakyti žmonėms, kai nežinau, kaip bus? Tokiose situacijose, kai nežinai, kaip pavyks išspręsti visą krizę, reikia judėti mažais žingsneliais – pristatyti esamą situaciją ir artimiausią perspektyvą, kas laukia po savaitės, dviejų, kokių veiksmų imsimės. Taip stiprinamas pasitikėjimas vadovais, žmonės jaučia, kad vadovas kontroliuoja situaciją ir turi ateities scenarijus“.
Laikas parodys, kurie darbai buvo nuoširdus rūpestis bendruomene, o kas – tik vienkartinis šou.
G. Vaičeliūnaitės manymu, reputaciją išlaikyti šios krizės akivaizdoje lengva bus tiems, kurie ne tik daug komunikavo įgyvendindami pilietines ir socialines iniciatyvas, bet ir išlaikys šių veiksmų tęstinumą: „Laikas parodys, kurie darbai buvo nuoširdus rūpestis bendruomene, o kas – tik vienkartinis šou. Krizių akivaizdoje itin svarbu veikti atsakingai ir demonstruoti tikrąsias vertybes, nes visuomenė kritiškai vertina ir ilgai prisimena organizacijų veiksmus ir žodžius“.
Diskusijos metu buvo akcentuota, jog krizių metu reikalingi nestandartiniai sprendimai, reagavimo metodai ir tai, prie ko mes esame įpratę versle, politikoje ar savo asmeninėje rutinoje nebeveikia ir turi būti koreguojama.
Sėkmė lydės tuos, kurie sugebės išlaikyti balansą tarp rūpesčio savimi, savo komanda ir organizacija bei jos rodikliais.
Pasak „TMD partners“ partnerio, komandos formavimo ir vystymo konsultanto Deivido Rafanavičiaus, šios krizės akivaizdoje lyderiams labiausiai reikėjo drąsos ir greičio: „Lyderiai labai greitai išryškėjo, nes nei vienas žmogus nežinojo, kaip bus: tol, kol kiti laukė, turėjo atsirasti žmogus, kuri turėjo būti drąsus ir išdrįsti pradėti veikti turėdamas lygiai tiek pat informacijos, žinių ir neapibrėžtumo jausmą. Manau, kad toliau sėkmė lydės tuos, kurie sugebės išlaikyti balansą tarp rūpesčio savimi, savo komanda ir organizacija bei jos rodikliais. Tie, kurie sugebės ir toliau efektyviai balansuoti tarp šių trijų sričių, turi geriausius šansus būti pavadinti stipriais lyderiais“.
Taip pat konsultantas akcentavo, jog lyderystė ir vadovavimas nėra tapatūs dalykai: „Kai mes bandome sujungti tai, kad vadovai turi būti lyderiai, o lyderiai – vadovais, mes susiauriname sąvokas. Manau, kad per paskutinius keletą metų yra įvykusi žodžio lyderis devalvacija, todėl šis žodis nebeturi realaus svorio, nes atrodo, kad šiandien lyderystė tarsi yra visur, ji nebeturi galutinio rezultato“.
Pasak D. Rafanavičiaus, labai svarbu lyderystės rolę prisiimti sąmoningai: „Lyderystė turėtų būti viduje suvoktas, priimtas ir pasvertas apsisprendimas. Savo darbe dažnai matau žmonių, kurie yra vadinami lyderiais todėl, kaip taip lėmė aplinkybės, tada matau nemažai kančios tokioje lyderystėje, nes žmogus lyderiauja, nors galbūt norėtų plaukti aplink pasaulį. Manau, mes esame laisvi, todėl turime turėti galimybę apsispręsti ir pasirinkti, kada būti lyderiais ir nejausti dėl to spaudimo“.
Diskusijoje akcentuota, kad lyderiams svarbu turėti tikslą ir jo laikytis, apsispirti rutinai, į kurią pasineriama ir nepamiršti, vardan ko mes tai darome.
