Penktadienį Seime buvo pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 metų ataskaita.
Praėjusiais metais buvo sulaukta rekordinio kreipimųsi skaičiaus nuo 1999 metų, kai tarnyba buvo įsteigta, sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Skųstasi ir dėl pandemijos suvaržymų, ir dėl privilegijų ukrainiečiams
„Sulaukėme rekordinio kreipimųsi skaičiaus – 1011, iš kurių 222 buvo skundai, 650 – paklausimų, 139 pasiteiravimai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. (...) Sulaukėme apie 600 skambučių telefonu“, – detalizavo Laima Vengalė-Dits, LGKT Teisės grupės vyresn. patarėja.
Pasak jos, skundai ir paklausimai, atspindi tai, kas vyksta Lietuvoje – teirautasi dėl suvaržymų pandemijos metu, vakcinacijos, migrantų ir įvairių ribojimų, privilegijų teikimo ukrainiečiams.
Daugiausia kreipimųsi – 203 – sulaukta dėl galimos lyties diskriminacijos, kiek mažiau – 151 kreipimęsi – teirautasi dėl galimos diskriminacijos rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės pagrindu.
Tarnyba gavo 125 kreipimųsi, kai žmonės abejojo, ar nebuvo pažeistos teisės dėl negalios, sulaukta 110 kreipimųsi dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu, dėl socialinės padėties – 51, dėl lytinės orientacijos – 49. 40 kreipimųsi gauta dėl galimos diskriminacijos religijos, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų pagrindu, detalizavo L.Vengalė-Dits.
„Beveik 4 proc. kreipimųsi pernai buvo fiksuoti daugialypės diskriminacijos atvejai, kai žmogus patiria diskriminaciją dėl kelių požymių“, – aiškino L.Vengalė-Dits.
38 proc. atvejų skundas buvo pripažintas nepagrįstu, 25 proc. visų priimtų sprendimų pažeidėjai buvo įspėti dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, 16 proc. sprendimų buvo siūlyta nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, o 6 proc. skundžiami veiksmai buvo nutraukti.
Anot L.Vengalės-Dits, daugiausiai – 53 proc. – pažeidimų nustatyta vartotojų teisių apsaugos srityje, 35 proc. užfiksuoti darbo santykių srityje, 9 proc. – valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų srityje.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė praėjusius metus įvardijo kaip įtemptus visiems, kurie dirba žmogaus teisių srityje. Tam įtakos turėjo pandemija, jos įtaka pažeidžiamų grupių lygioms galimybėms, išaugusi neapykantos kalba viešojoje erdvėje.
„Padidėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius, Baltarusijos hibridinė ataka ir ne visada skaidrios reakcijos į ją, kartais ieškančios atpirkimo ožių“, – praėjusius metus pristatė B.Sabatauskaitė.
Pandemija, akcentavo ji, dar labiau išryškino ir taip gilias žmonių su negalia teisių įgyvendinimo problemas, atokvėpio paslaugų trūkumą šeimoms, prižiūrinčioms sunkią negalią turinčius vaikus.
„Įvairių grupių nesaugumui darė įtaką ir dezinformacija, įvairios sąmokslo teorijos, paskatinusios pasipriešinimą Stambulo konvencijai. (...) Nesaugumą jautė ir LGBTI+ asmenys“, – akcentavo kontrolierė.
Praėjusiais metais girdėjome Holokaustą menkinančius pasisakymus, kurie žeidė ir skaudino Lietuvos žydų-litvakų bendruomenę, tikino B.Sabatauskaitė.
Siūlo atnaujinti Lygių galimybių įstatymą
Lygių galimybių kontrolierė taip pat ragino Seimą atnaujinti Lygių galimybių įstatymą, kurio nauja versija buvo parengta dar praėjusios kadencijos Seime.
Jis, kontrolierės teigimu, apibrėžtų diskriminaciją dėl šeimos padėties, įpareigotų darbdavius pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas, uždraustų priekabiavimą skirtingais pagrindais vartotojų teisių srityje.
„Ką jis padarytų – įtrauktų šeiminės padėties pagrindą, nes labai dažnai asmenys konsultuojasi dėl diskriminacijos dėl šeiminės padėties, kartu su siūlymu įtraukti lytinės tapatybės pagrindą“, – kalbėjo B.Sabatauskaitė.
Seimo komiteto vadovas T.V.Raskevičius teigė, kad dėl projekto šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados, o su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad ji dar atnaujintų svarstomą projektą.
„Esame asmeniškai su socialinės apsaugos ir darbo ministre aptarę šio įstatymo naujos redakcijos turinį, esmė ta, kad yra daug direktyvinių nuostatų, kurias reikėtų perkelti, ir mes turbūt laikysimės strategijos, kad SADM atnaujintų naujos redakcijos projektą ir jis artimiausiu metu grįžtų į Seimą“, – informavo komiteto pirmininkas.
B.Sabatauskaitė: reikalingas pakankamas finansavimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komanda dirba ties žmogiškųjų išteklių riba, pabrėžė B.Sabatauskaitė.
„Nuo 2017 m. pildant tarnybos funkcijas ir neskiriant pakankamo finansavimo mes nebegalėsime įgyvendinti mums prisikiriamų funkcijų“, – atkreipė dėmesį ji.
Šiuo metu Seime svarstomi trys įstatymų projektai dar labiau išplečia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijas, tobulina lygių galimybių įgyvendinimą. Tai, pasak jos, sveikintina, tačiau kartu B.Sabatauskaitė pabrėžė asignavimų svarbą, galimybių efektyviai įgyvendinti funkcijas užtikrinimą.
Apie būtinybę užtikrinti pakankamą finansavimą kalbėjo ir T.V.Raskevičius.
Pasak jo, nors tarnybai pridedamos naujos funkcijos, skiriamas finansavimas nėra sistemiškai peržiūrimas ir didinimas. Jis atkreipė dėmesį ir į žmogiškųjų išteklių trūkumą.
Šįmet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba planuoja tęsti susitikimus su pažeidžiamas visuomenės grupes atstovaujančiomis organizacijomis, vykdyti darbo ir asmenio gyvenimo derinimą skatinančias veiklas, skatinti įstatymų leidėjus atsižvelgti į lyčių lygybės ir lygių galimybių užtikrinimo klausimus, gerinti Tarnybos komunikacijos prieinamumą visoms visuomenės grupėms, didinti visuomenės sąmoningumą apie lyčių lygybės naudą, diskriminacijos atpažįstamumą, smurtą prieš moteris su negalia.
