Keisdami klubo sąnarius, gydytojai naudoja cementinio, mechaninio arba mišraus tvirtinimo endoprotezus (vidinius protezus). Tinkamiausią išrenka operuojantis ortopedas-traumatologas. Pacientas (-ė) stoja į eilę ir laukia, kol bus skirtas numatytas protezas. Jei asmuo nenori laukti, jis / ji turi galimybę protezą įsigyti savo lėšomis valstybei vėliau kompensuojant dalį išlaidų.
Kompensacijos dydis priklauso nuo Valstybinės ligonių kasos perkamo klubo sąnario protezo tipo. Tam tikri modeliai žmonėms, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokami. Jei asmuo, prireikus kitokio, savo lėšomis įsigyja brangesnį, jam / jai išmokama dalį sumos dengianti kompensacija.
Pagal dabar galiojantį tokių protezų kompensavimo aprašą, į laukiančiųjų eilę įrašytiems pacientams, jaunesniems nei 65 metai, kompensuojami mechaninio tvirtinimo protezai, vyresniems – cementinio (šie yra 2–3 kartus pigesni).
Į lygių galimybių kontrolierę kreipėsi asmuo, kuriam atliktos abiejų klubų sąnarių keitimo operacijos. Protezai buvo fiksuoti mechaniškai. Perkant pareiškėjui tikusį modelį, asmenims iki 65 metų išmokama beveik 944 eurus siekianti kompensacija. Vyresniems (pareiškėjas patenka į šią grupę) kompensuojama suma yra perpus mažesnė. Taip yra todėl, kad vyresniems pacientams kompensuojami tik pigesni protezai, tad kompensacija, nepaisant implantuoto protezo tvirtinimo tipo, negali viršyti nustatytos ribos.
Sveikatos apsaugos ministerija, komentuodama išmokų skyrimo tvarką, aiškino, kad amžius yra rodiklis, nurodantis, koks protezas pacientui yra tinkamiausias. Anot ministerijos atstovų, jaunesnių asmenų kaulai yra stipresni, tad jiems labiau tinka mechaninio tvirtinimo protezai. Manant, jog vyresnių asmenų sveikatos būklė yra prastesnė, ministerijos teigimu, jiems tinkamesni cementinės fiksacijos protezai.
Atlikdama tyrimą, A.Skardžiuvienė kreipėsi į didžiųjų miestų ligonines prašydama įvertinti, kiek klubo sąnario protezo parinkimui svarbus paciento amžiaus. Visi medikai sutiko, kad amžius gali turėti įtakos sprendžiant, kokio – mechaninio ar cementinio – tvirtinimo tipo protezą implantuoti. Tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra, kadangi pasaulyje nėra vienos vyraujančios praktikos.
Koks protezas pacientui tinkamiausias, operacijos metu nusprendžia gydytojas. Šiam sprendimui įtakos turi paciento sveikatos būklė, lytis, fizinis aktyvumas, kūno masė, implanto gamintojas, operacinė technika ir kiti veiksniai.
A.Skardžiuvienė atkreipia dėmesį, kad dirbtinio sąnario parinkimas – labai individualus sprendimas. Todėl nederėtų automatiškai iš anksto nustatyti, kokie protezai kam labiausiai tinka.
„Suprantu, kad lėšos, iš kurių mokamos kompensacijos, yra ribotos. Tačiau reikėtų paieškoti sąžiningos jų paskirstymo sistemos. Pavyzdžiui, kompensacijos suma galėtų priklausyti nuo pacientui reikiamo protezo tipo ar kitų objektyvių kriterijų“, – siūlo ji.
Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją siūlydama klubo sąnario protezų kompensavimą organizuoti taip, kad nebūtų pažeidžiamos vyresnių pacientų teisės.
