Ketvirtadienį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ministras aptarė kalinių problemas su Kalėjimų departamento, Kalinių globos draugijos, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos religinių bendruomenių, akademinės visuomenės, kitų organizacijų atstovais. „Visada lengviau šnekėti apie problemas būnant arčiau jų“, – po susitikimo naujienų portalui 15min.lt sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, susitikime daugiausia buvo kalbama apie tai, kad įkalinimo įstaigos turėtų būti ne tik bausmės atlikimo vietos, bet ir „tam tikro pasitaisymo, noro nebedaryti nusikaltimų“ skatintojos. Šiame procese didelį vaidmenį atlieka ir nevyriausybinės organizacijos bei Bažnyčia.
„Vyriausybės programoje jau yra numatyta, kad nebūtų taip, kad pasibaigus bausmės atlikimo laikui žmogus, išėjęs iš nelaisvės, staiga taptų visiškai laisvas, be jokios priežiūros ir pagalbos. Bausmių vykdymo sistemoje artimiausiu metu bus teikiamas aprobacijos įstatymas. Tai sudarytų sąlygas išeiti bandomajam laikotarpiui, tarsi lygtiniam paleidimui, tačiau plačiau suvokiamam, su tam tikra detalesne priežiūra, ir žiūrėti, kaip jam sekasi laisvėje“, – aiškino teisingumo ministras.
Jo teigimu, kalbama ne tik apie tiesioginę priežiūrą, bet ir apie „naujas bausmių rūšis ir bausmių vykdymo pasikeitimus“, elektroninio sekimo priemones.
„Jeigu asmenys būtų anksčiau paleidžiami į laisvę, negu yra dabar, tai būtų su papildomomis elektroninio stebėjimo ir kitomis priemonėmis“, – 15min.lt sakė R.Šimašius. Paprašytas patikslinti, kiek anksčiau kaliniai būtų paleidžiami, ministras teigė, kad „su papildomomis rimtomis priemonėmis galima kalbėti ir apie pusę laiko“.
R.Šimašius pridūrė, kad projektai jau rengiami, tikimasi, kad Seimą jie pasieks per rudens sesiją.
Skambučiai – ne tik darbo valandomis
R.Šimašius užsiminė, kad kaliniams turėtų būti sudaryta galimybė artimiesiems skambinti ne tik darbo valandomis – nuo 8 val. iki 17 val., kaip yra dabar, bet ir vakarais.
„Natūralu, kad jei laisvėje lieka tavo žmona, brolis, tėvai ar dar kažkas, kurie dirba nuo 8 iki 17 val., ir darbo valandomis dažniausiai negalima kalbėti telefonu, tai ryšio išlaikymas su artimaisiais tampa labai problematiškas. (Pokalbio) laikas galėtų likti ribotas, bet bent dalis pokalbių galėtų būti tuo metu, kai daugelis dirbančių žmonių grįžta po darbo ir gali bendrauti. Tos mažos detalės vienam ar kitam asmeniui yra esminės, siekiant išlaikyti ryšį su laisve ir socializuotis, pasiruošti normaliam gyvenimui laisvėje“, – sakė R.Šimašius.
Trūksta finansavimo
Krikščioniško labdaros fondo „Tėvo namai“ prezidentas Vytautas Vaitkevičius pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta įstaigų, kurios priimtų iš įkalinimo įstaigų paleistus asmenis. „Pavyzdžiui, užsienyje yra tokie pakelės namai kaip Kaune, kaip „Tėvo namai“, nedideli namukai, kur būna po 20 žmonių. Jie prižiūri žirgus ir taip toliau, Vyriausybė jiems duoda finansavimą. Jie turi užsiėmimą, gauna pinigų, būna po stogu ir nedaro nusikaltimų. Manau, ir Lietuvoje tai būtų įmanoma“, – 15min.lt sakė V.Vaitkevičius.
Mes patys nepriimdami iš įkalinimo įstaigų skatiname juos daryti naujus nusikaltimus, – sakė V.Vaitkevičius.Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka per 9 tūkst. asmenų. Anot V.Vaitkevičiaus, maždaug trečdalis jų neturi artimųjų laisvėje, taigi norėdami būti paleisti pirma laiko kreipiasi į „Tėvo namus“, kad galėtų deklaruoti, jog turi kur apsistoti.
„Kiekviename dideliame mieste turėtų būti kad ir 15–20 vietų tokie pakelės namai, kad jie turėtų kur gyventi, kažkur dirbti, kažkas su jais užsiimtų“, – mano V.Vaitkevičius.
Anot jo, pagrindinė problema – lėšų trūkumas. „Visiems trūksta finansavimo – neužtenka patalpoms, trūksta transportui – viskam reikia pinigų. Tai didelė problema, apie kurią reikia dabar kalbėti, nes po 5 metų bus kaip Kolumbijoje“, – sakė pašnekovas.
