32-erių pašnekovė pasakoja, jog dėl psichologinio partnerio smurto ji neteko darbo, draugų ir orumo.
„Kai susipažinome, buvau stipri ir pasitikinti savimi. Santykiams einant į pabaigą, jaučiausi silpna ir kalta, nes dariau viską, kad tik jis, būdamas vyru, jaustųsi stipresnis“, – apie penkerius metus trukusią draugystę pasakojo ji. „Jis ne tik versdavo mane mylėtis prieš savo valią, bet ir šypsotis tai darant“, – patirtą seksualinę prievartą prisiminė Katerina.
Neatpažįsta smurto
Moterys galvoja, kad šeimoje privalo daryti gerą įtaką vyrams, taisyti jų auklėjimo klaidas. Tuo tarpu vyrai prisiima atsakomybę, kontroliuoja.
Partneris nuolat tikrindavo Katerinos telefoną, skaitydavo elektroninius laiškus ir pokalbius internete, šaukdavo, trankydavo durimis ir kumščiais į sieną, versdavo dėvėti seksualius rūbus. Pašnekovės teigimu, ilgą laiką ne tik draugas, bet ir ji pati tokiuose santykiuose neįžvelgė smurto.
„Moterys mano, kad šeimoje privalo daryti gerą įtaką vyrams, taisyti jų auklėjimo klaidas. Vyrai prisiima atsakomybę, kontroliuoja. Bet gal kaip tik reikėtų mažiau pareigų kitai lyčiai?, – svarstė ji.
„Prireikė daug laiko, jog suvokčiau, kad smurtautojui padėti negaliu“, – pridūrė pašnekovė.
Su smurto aukomis dirbančios psichologės Kristinos Navickienės teigimu, smurtą šeimoje patiriančios moterys dažnai apskritai to nesuvokia: „Svarbu, jog valstybė pabrėžtų, kad žmonės šeimą turi kurti kaip lygiaverčiai partneriai. O tam reikia švietimo programose įtvirtinti elementarius lyčių lygybės principus.“
Išmoksta vaikystėje
Lietuva tyrime išsiskyrė psichologinio smurto mastais – jį patyrė net 50-59 proc. moterų. 9 proc. lietuvių pripažino seksualinio priekabiavimo atvejus.
„Kai tėvai tikrina telefoną, šaukia dėl drabužių, neduoda pinigų, neleidžia į šokius, vadina negražiais žodžiais, šaiposi ar žemina namuose – ar daugelis vaikų supranta, jog tai smurtas? Skriausti vaikai lygiai tą patį daro savo partneriams, nes mano, kad smurtas – veiksminga poveikio priemonė“, – samprotavo Katerina.
2014 m. ES pagrindinių teisių agentūros Europos Parlamente didžiausias kada nors atliktas tyrimas atskleidė, jog smurtą ES šalyse patyrė 33 proc. moterų. Tai – net 62 mln persekiotų, išžagintų, kentusių priekabiavimą, draudimus ir apribojimus ES piliečių.
Lietuva tyrime išsiskyrė psichologinio smurto mastais – jį patyrė net 50-59 proc. Lietuvos moterų. 9 proc. lietuvių pripažino seksualinio priekabiavimo atvejus.
Ne mažiau šiurpiai atrodo ir nacionalinė statistika, rodanti, jog praėjus trejiems metams po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, net 10 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų – smurtavimas artimoje aplinkoje. Policijos departamento duomenimis, 2012 m. policija gavo 18 tūkst. tokių pranešimų, 2013 m. – 21,6 tūkst. pranešimų, o per šių metų 11 mėnesių – jau net 25 tūkst. pranešimų.
Neaiškūs lieka seksualinio smurto mastai, kuris Lietuvoje nėra priskiriamas atskirai kategorijai. Tačiau tyrimai skelbia, jog net 80 proc. moterų nemato skirtumo tarp seksualinio santykiavimo ir išprievartavimo.
Lytinius santykius pradeda dar mokykloje
746 abiturientų iš 15-os mokyklų apklausiusios „Socialios sociologijos“ duomenimis, daugiausiai moksleivių lytinį gyvenimą pradeda būdami 16-17 metų (30,4-30,7 proc.). Tačiau net 10,4 proc. į lytinius santykius įsitraukia būdami 15-os, 4,9 proc. – 14-os.
Žmogaus teisių gynėjai neabejoja: tinkamos rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos – prevencinės priemonės smurtui ir seksualinei prievartai prieš moteris pažaboti. Tačiau Jungtinių Tautų, žmogaus teisių ir jaunimo organizacijų raginamoje Lietuvoje lytiškumo politikos įgyvendinimas ir toliau stringa sistemiškai.
Kol net 90,2 proc. visuomenės mano, kad lytiškumo ugdymo dalis lytinis švietimas mokymo įstaigose turi būti privalomas, lytinis gyvenimas pradedamas ne tik stokojant kompetentingos informacijos apie lytinę patirtį, bet ir apie lytinę tapatybę.
746 abiturientų iš 15-os mokyklų apklausiusios „Socialios sociologijos“ duomenimis, daugiausia moksleivių lytinį gyvenimą pradeda būdami 16-17 metų (30,4-30,7 proc.). Tačiau net 10,4 proc. lytinių santykių turi būdami 15-os, 4,9 proc. – 14-os.
Populiariausias šaltinis apie lytinius santykius abiturientams – internetas (69,3 proc.), kuriame informacija ne visuomet yra paremta mokslu. Antroje vietoje – draugai (54 proc.), trečioje – televizijos laidos (34,2 proc.). Žinių apie lytinį gyvenimą abiturientams suteikia 18,5 proc. tėvų ir vos 14,2 proc. mokytojų.
„Lietuvoje šeima susiduria su daugybe problemų, todėl svarbu stiprinti jos funkcionalumą vykdant priklausomybių, smurto, seksualinės prievartos, socialinės atskirties, savižudybių, psichinių ir fizinių sutrikimų bei ligų prevenciją“, – skelbiama 2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintoje Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo (toliau – Programoje), skirtoje bendrojo lavinimo mokykloms.
Ugdymo programos stringa
Kilnūs programos tikslai kol kas lieka ministerijos stalčiuose. Ne visos mokyklos apskritai žinojo apie programos egzistavimą.
Kilnūs programos tikslai kol kas lieka ministerijos stalčiuose. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) tyrimų grupės programos įgyvendinimo analizė, atlikta ŠMM užsakymu dar 2008 m. parodė, jog lytiškumo programa įgyvendinama nenuosekliai ir nesistemingai. Maža to, atskleista, jog ne visos mokyklos apskritai žinojo apie programos egzistavimą.
ŠMM ėmėsi peržiūrėti ir atkurti programą – šiuo metu formuoja darbo grupę, tačiau jau dabar neapsieinama be abejones keliančių ministerijos pareigūnų veiksmų. Nepaisant demonstruojamo noro dalyvauti, informacija nuo kai kurių suinteresuotų piliečių yra slepiama.
Lytiškumo ugdymo problemą pusantrų metų aktyviai kelia jaunimo organizacijos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2014 m. vasarį suformavo darbo grupę Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui parengti, kuri paskutinį posėdį surengė rugsėjį. O Švietimo ir mokslo ministerija klausimą sprendė vangiai. Darbo grupė dėl lytiškumo ugdymo ŠMM oficialiai nėra suformuota iki šiol.
2013 m. balandžio 13-14 d. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), vienijanti per 200 tūkst. jaunų žmonių, priėmė rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“. Seimui, SAM ir ŠMM skirtoje rezoliucijoje jaunuoliai nuogąstavo, kad lytiškumo ugdymas yra neefektyvus, siūlė atnaujinti lytiškumo programą atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, įtraukti NVO atstovus.
„Iš ŠMM gavome atsakymą, jog lytiškumo programa yra vykdoma ir naujos programos nereikia. SAM po kurio laiko pradėjo formuoti darbo grupę“, – pasakojo rezoliuciją inicijavusios Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidentė Aistė Mikalauskaitė.
Skatinamas susilaikymas?
Dabartinėje programoje nėra nieko, kas būtų naudinga jaunimui susidūrus su realiomis problemomis – ką daryti užsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis, kaip išvengti neplanuoto nėštumo. Dominuoja negatyvi nuostata prieš mokslu grįstą informaciją, – teigė E.Kuliešytė.
ŠMM pavedimu Ugdymo plėtotės centras iki praėjusių metų gruodžio 31 d. yra įpareigotas parengti Sveikatos ugdymo bendrosios programos, integruojant į ją Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos nuostatas, projektą. Darbo grupei vadovaus švietimo ir mokslo viceministrė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Natalja Istomina.
Viceministrės teigimu, būsimos darbo grupės tikslas – aptarti ir tobulinti projektą. Remiantis ŠMM komunikacijos skyriumi, planuojama darbo grupę sudaryti 2015 m. sausį.
Dar pernai spalio 14 d. konferencijoje „Jaunimo reprodukcinės sveikata ir teisės“ buvo priimta rezoliucija, skatinanti atsakingas institucijas keisti lytiškumo ugdymo politiką. Konferenciją organizavo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (SPA). Konferencijoje dalyvavo ir medicinos studentai (LiMSA) bei moksleiviai (LMS).
Spalio 21 d. rezoliucija buvo išsiųsta viceministrei N.Istominai. „Prašome gerbiamą viceministrę atkreipti dėmesį į jaunimo poreikius ir siūlyti naujos, mokslu grįstos lytinio ugdymo programos rengimą“, – rašė rezoliucijos autoriai.
Pasak SPA vadovės Esmeraldos Kuliešytės, spalio 22 d. viceministrė atsiuntė padėką už laišką ir pažadėjo informuoti apie tolimesnius veiksmus po savaitės. Tačiau, anot E.Kuliešytės, kuri buvo SAM darbo grupės narė, žinių iš ŠMM ji nesulaukė iki šiol.
Paklausta, kaip siūlytų keisti dabartinę programą, E.Kuliešytė ŠMM kviečia įvertinti realią moksleivių situaciją. „Dabartinėje programoje nėra nieko, kas būtų naudinga jaunimui susidūrus su realiomis problemomis – ką daryti užsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis, kaip išvengti neplanuoto nėštumo. Dominuoja negatyvi nuostata prieš mokslu grįstą informaciją“, – pažymėjo SPA vadovė E.Kuliešytė.
„Tendencingai skatinama abstinencija. Bet ką žmogus žinos santuokoje, jei jis nieko nežinojo iki santuokos sudarymo? Akivaizdu, jog lytinis gyvenimas pradedamas anksčiau nei santuoka, kuri apskritai sudaroma vėlai“, – dėstė ji.
Pasak E.Kuliešytės, į programą įtraukti lyčių lygybės principus – būtina. „Programa turi parodyti ją skaitančiam, kad yra šiuolaikinė, laiko žmogaus teises ir lyčių lygybę vertybe, parodyti, ką ji atneša individui, asmeniui, šeimai ir valstybei. Lytiškumo sąvoka apima platų klausimų spektrą, įskaitant ir lyčių bendravimą, lytinio išnaudojimo ir prievartos prevenciją, – teigė E.Kuliešytė.
Lietuvos tėvų forumo reakcija
Visa tai labiau panašu į paleistuvavimą su vienu tikslu – svarbu neprisidaryti vaikų. Prezervatyvus nemokamai dalinsime, abortus valstybė apmokės, o jūs sau... Apie dorą susilaikymą, partnerių kaitos žalą jie nekalba, – piktinosi R.Jančiauskas.
Kur kas malonesnės reakcijos iš ŠMM sulaukė SPA oponuojančios šeimų organizacijos. Šeimų organizacija, „Lietuvos tėvų forumas“ (LTF) kvietimo į darbo grupę iš pradžių buvo negavusi, tačiau pasiprašiusi būti įtraukta, sulaukė teigiamo ŠMM atsakymo.
„Kvietimo negavome, bet apie darbo grupę sužinojome per tuos, kurie jį gavo, pasisiūlėme patys ir mus priėmė. Susitikome su viceministre N.Istomina ir maloniai pabendravome. Taigi skųstis negalime“, – pasakojo LTF atstovu darbo grupėje paskirtas Renaldas Jančiauskas.
R.Jančiauskui nepatinka tai, jog naująja programa gali būti propaguojami ankstyvi lytiniai santykiai, reklamuojami prezervatyvai ir kontraceptinės priemonės.
„Norinčių keisti programą tikslas – kalbėti tik apie aną galą. Tačiau žmogus yra visuminė būtybė, o iš Europos Sąjungos (ES) ateinantis buldozeris supaprastina jį iki gyvulio“, – teigė LTF atstovas R.Jančiauskas.
„Visa tai labiau panašu į paleistuvavimą su vienu tikslu – svarbu neprisidaryti vaikų. Prezervatyvus nemokamai dalinsime, abortus valstybė apmokės, o jūs sau... Apie dorą susilaikymą, partnerių kaitos žalą jie nekalba“, – piktinosi tėvų atstovas.
R.Jančiausko nuomone, lyčių lygybės principų į programą įtraukti nebūtina, nes tokiu būdu gali būti skatinama nelygybė ir kilti grėsmė šeimai.
„Apie lyčių lygybę mūsų įstatymuose ir taip daug kalbama. Siūlyčiau kalbėti apie pagarbą žmogui, nesvarbu, koks jis būtų. Kai viena seksualinių mažumų grupė bando save sureikšminti, tai panašu ne į lygybę, o į susireikšminimą“, – sakė R.Jančiauskas.
Anot jo, „pagrindinis radikalių feminisčių priešas yra vyrai ir šeima: „Prisidengdamos gražiomis frazėmis jos siekia sugriauti šeimą.“
Lytiškumas – moterų teisių dalis
Jungtinių tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas rekomendavo Lietuvai prioritetine tvarka peržiūrėti vadovėlius ir švietimo medžiagą, juose panaikinti lyčių stereotipus.
ŠMM kvietimo negavo moterų teisėms atstovaujančios organizacijos. Įtraukti moterų teises ginančias organizacijas į sprendimų priėmimą valstybiniu lygmeniu Lietuvai 2014 m. liepos mėn. rekomendavo Jungtinių tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto ekspertų grupė (toliau – Komitetas), susipažinęs su penktąja Lietuvos ataskaita apie moterų teises šalyje.
Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą „dėl nepakankamo švietimo apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises mokymosi programose ir rekomendavo Lietuvai „prioritetine tvarka peržiūrėti vadovėlius ir švietimo medžiagą, juose panaikinti lyčių stereotipus“; „užtikrinti pagal amžių tinkamą, pakankamą berniukų ir mergaičių švietimą apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir apie atsakingą seksualinį elgesį, siekiant užkirsti kelią paauglių nėštumui ir lytiniu keliu perduodamoms ligoms“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo mokyklose įvesti lytinį ugdymą
Susisiekus su komiteto sekretoriumi Jakobu Schneideriu, JTO atstovas pažymėjo, jog 15-oji Komiteto rekomendacija, „skatinanti Lietuvą skirti pakankamą finansavimą nevyriausybinėms moterų teises ginančioms organizacijoms ir labiau jas įtraukti į Valstybinės programos įgyvendinimą“, galėtų būti pritaikyta ir atvejui, kai suformuotoje darbo grupėje lytiškumo ugdymo klausimu nėra moterų teises atstovaujančios organizacijos.
Pasak J.Schneiderio, lytiškumo ugdymą komitetas laiko moterų teisių ir lyčių lygybės dalimi, nes „apie lytiškumo ugdymą (šeimos planavimo klausimus) kalbama dviejuose Komiteto Konvencijos straipsniuose – 10-ame apie moterų teisę į švietimą ir 12-ame apie moterų teisę į sveikatą.
Anot JTO atstovo, formuojant darbo grupes valstybėms siūloma remtis gerosiomis JTO praktikomis. „Komitetas nuolat skatina valstybines institucijas į periodinių ataskaitų ruošimo ir galutinių išvadų pateikimo procesą įtraukti ir NVO, ypač moterų organizacijas“, – kalbėjo jis.
Darbo grupė buriama slaptai
Smurtas ir lytiškumas yra susiję. Pavyzdžiui, Moldovos Švietimo ministerija patvirtino nevyriausybinės organizacijos sukurtą Harmoningų poros santykių programą. Ji aprobuota kaip pasirenkamasis dalykas, – nurodė D.Baranauskienė.
Apie tai, jog nežinojo apie formuojamą ŠMM darbo grupę, patvirtino Kauno moters užimtumo informacijos centro ir Lietuvos moterų lobistinės organizacijos (LMLO) vadovė Jūratė Puidienė, Kauno moterų draugijos (KMD) vadovė Daiva Baranauskienė, Lygių galimybių plėtros centro (GAP) ekspertė Margarita Jankauskaitė, Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
„Smurtas ir lytiškumas yra susiję. Pavyzdžiui, Moldovos Švietimo ministerija patvirtino nevyriausybinės organizacijos sukurtą Harmoningų poros santykių programą. Ji aprobuota kaip pasirenkamasis dalykas“, – pasakojo D.Baranauskienė.
J.Šeduikienė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos (toliau – Komisijos), sudarytos iš įvairių ministerijų ir NVO atstovų, narė. „2014 m. lapkričio 25 d. kaip tik vyko komisijos posėdis, tačiau apie darbo grupę dėl programos posėdžio metu ŠMM atstovai neužsiminė“, – teigė ji. Nors, pasak J.Šeduikienės, komisija yra daugiau patariamojo pobūdžio, tačiau gali paraginti atitinkamą ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su lyčių lygybe.
„Komitetas gali iškelti šį klausimą per kitą periodinį rekomendacijų teikimą. Nacionaliniu lygmeniu, nevyriausybinės organizacijos, siekiančios dalyvauti sprendimų priėmime, gali pasinaudoti atitinkama komiteto rekomendacija“, – užsiminė komiteto sekretorius J.Schneideris.
Tęsiama lietuviškoji tradicija
Jeigu tendencingai stengiamasi kažko neįtraukti, tai kokia darbo grupės prasmė? Kaip tik kuo jis bus atviresnė, tuo naudingiau bus ministerijai. Ko čia slėpti?, – stebėjosi A.Bitinas.
Anot teisininkų ir politologų, ŠMM įsitraukia į ideologijų kovą bei pamiršta, jog darbo grupės skirtos diskusijoms. O vengimas įtraukti tam tikras suinteresuotas puses, anot ekspertų, tęsia ydingą lytiškumo klausimų sprendimo praktiką Lietuvoje.
„Darbo grupės yra diskusinės, tad ministras į jas organizacijas įtraukia savo nuožiūra. Tačiau bendradarbiavimo principai su suinteresuotomis NVO būtų sveikintini“, – pažymėjo teisininkas Audrius Bitinas.
Buvęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras nemato priežasties neįtraukti oponuojančių organizacijų, pažymėdamas, jog teisė priimti oficialius sprendimus vis tiek lieka Vyriausybei ir Seimui. „Darbo grupių tikslas yra rinkti idėjas, derinti tam tikrą informaciją. Visada maniau, jog darbo grupė reikalinga tam, kad padėtų priimti tvirtą sprendimą išklausius visas puses“, – mintimis dalinosi A.Bitinas.
„Jeigu tendencingai stengiamasi kažko neįtraukti, tai kokia darbo grupės prasmė? Kaip tik kuo jis bus atviresnė, tuo naudingiau bus ministerijai. Ko čia slėpti?“, – svarstė teisininkas.
ŠMM darbo grupės kūrimo metodai politologei Irminai Matonytei pasirodė pažįstami. Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) mokslo darbuotoja tyrė, kaip atskiros šalys, įskaitant Lietuvą, į nacionalinę teisę perkėlė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis.
„Kai direktyvos priėmimo klausimą iš buvusios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės perėmė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, į darbo grupę būdavo tendencingai įtraukiamos tos NVO, kurios yra konservatyvios“, – sakė I.Matonytė. Politologės teigimu, ŠMM darbo grupės formavimo principai galimai „tęsia lietuviškąją lytiškumo tematikos tradiciją bei Lietuvą iš kitų ES šalių išskiria blogąja prasme“.
„Pavyzdžiui, korporatyvinės valstybės principą paveldėjusi Austrija labai plačiai į sprendimų priėmimą įtraukia NVO ir profsąjungas. Visada yra bandoma įtraukti ir tą „skriaudžiančiąją“, ir „laiminčiąją“ pusę. Jeigu tai darbdaviai, tai ir profsąjungos. Jeigu feministinis klausimas, tai bus ir ultradešinieji, ir liberalios organizacijos“, – pasakojo politologė.
„Lietuvos atveju NVO pasirinkimo kriterijai labiau priklauso nuo to, kokios partijos atstovas vadovauja ministerijai. Tai susiję ir su tuo, kad neturime stiprios takoskyros tarp kairiųjų ir dešiniųjų, kurie daugiausiai išsiskiria tik ekonominiu lygmeniu“, – pastebėjo I.Matonytė.
Ministerija nori vertybių
Programos paskirtis yra išugdyti įgūdžius, kad pirmiausia būna meilė ir po to tik galima formuoti santykius. Pirmiausia vaikui turi būti suformuojamos vertybės, tinkamas požiūris į save ir savo kūną, – sakė N.Istomina.
Paklausta apie tai, ko iš naujos Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos tikisi ministerija, viceministrė N.Istomina kalbėjo abstrakčiai, pabrėždama, jog svarbiausia – tinkamų vertybių ugdymas. Darbo grupės vadovė pritaria ne visiems suinteresuotų pusių iškeltiems siūlymams.
„Programos paskirtis yra išugdyti įgūdžius, kad pirmiausia būna meilė ir po to tik galima formuoti santykius. Pirmiausia vaikui turi būti suformuojamos vertybės, tinkamas požiūris į save ir savo kūną“, – dėstė viceministrė.
N.Istomina sutiko, jog programa galėtų tapti prevencija smurtui ir seksualiniams nusikaltimams prieš moteris, tačiau nedetalizavo. „Mano nuomone, nusikaltimai seksualiniais pagrindais atsiranda dėl problemų šeimoje, ne dėl švietimo stokos. Tačiau programa turi apimti visus sluoksnius. Ir tėvai turi gauti informacijos, kaip apie tai kalbėtis su vaikais“, – kalbėjo ji. Paklausta, ką daryti, kad ne internetas, o mokykla taptų pagrindiniu moksleivių informacijos šaltiniu apie lytiškumą, N.Istomina pasiūlė mokyklose įvesti privalomą kompiuterinį raštingumą.
Viceministrė skeptiškai vertina PSO rekomendacijas. „PSO yra didelė organizacija, kuri formuoja politiką sveikatos klausimas. Bet PSO neapibrėžia jokių rekomendacijų lytiškumo ugdymui“, – teigė ji.
Tačiau toks dokumentas egzistuoja. Programą „Lytinio švietimo standartai Europoje“ dar 2010 m. sudarė PSO Europos regiono biuras ir Vokietijos Federalinis sveikatos švietimo centras (BZgA).
„Rengiant programą atsižvelgsime ne tik į rekomendacijas, bet į mokslinius tyrimus. Norime, kad ji būtų gyva, nepadėta į stalčius, kaip ankstesniu atveju. Ir tinkama įvairaus amžiaus vaikams“, – pridūrė ji.
Lytiškumo ugdymas ar lytinis švietimas?
Per pamokas su mokiniais kalbama apie šeimą, vertybes, fiziologinius kūno pokyčius. Tačiau mokytoja nesako: „Šiandien mokysimės lytiškumo ugdymo“, – pasakojo M.Kuraitė.
„Rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu”, – skelbiama Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje. Programa išskiria lytiškumo ugdymo sąvoką. Ne sykį viešoje erdvėje pasirodo ir lytinio švietimo terminas.
Panašu, jog anglų kalboje visa apimantis terminas (sexual education) sukėlė painiavą ne tik valstybiniuose dokumentuose, bet ir diskusijose.
Nors lytiškumo sąvoka apima daugiau ne tik lytinės elgsenos ir sveikatos klausimus, būtent pastarieji tapo ryškiausia oponuojančių stovyklų nesutarimo priežastimi.
Tačiau lytinis švietimas – tik dalis plačiojo lytiškumo ugdymo. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovės M.Kuraitės teigimu, šiuolaikinio lytiškumo ugdymo samprata yra per siaura.
„Per pamokas su mokiniais kalbama apie šeimą, vertybes, fiziologinius kūno pokyčius. Tačiau mokytoja nesako: „Šiandien mokysimės lytiškumo ugdymo“. Jeigu atvyksta Visuomenės sveikatos biuro atstovas ir papasakoja apie lytiškai plintančias ligas, tai moksleiviams ir suponuojama, jog lytiškumas – lytinis švietimas ir daugiau nieko“, – teigė ji
„Lytiškumo ugdymas – tai nuoseklus asmens ugdymas atsakingai lytinei elgsenai, apimantis individualios asmenybės raidą ir savo lytinio tapatumo suvokimą, formuojant vertybes nuostatas apie žmogaus kūną, brandžius tarpusavio santykius bei fizinę, socialinę ir emocinę brandą. Lytiškumo ugdymo dalis yra lytinis švietimas“, – taip lytiškumo ugdymą siūlo apibrėžti LMS atstovė ŠMM darbo grupėje M.Kuraitė.
Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.
