Stereotipinės lyčių reprezentacijos riboja profesines politikių karjeros galimybes, o kartu ir formuoja neigiamą visuomenės nuomonę, susijusią su moterų veikimu politinėje srityje. Pasikartojantis politikių vaizdavimas neigiamame kontekste gali būti paremtas iš anksto numatytais stereotipiniais bruožais.
Lytis – kliūtis siekti politinės karjeros?
Lyčių lygybė yra vienas iš esminių demokratijos principų, kaip žodžio laisvė ar žmogaus teisės. Visgi, pastarojo meto lyčių lygybė Lietuvoje verčia sunerimti – tiek reali padėtis, tiek įvairių institucijų indeksų vertinimai rodo, jog nekintanti padėtis šalyje išlieka stabiliai prasta, ir tik vis blogėjanti.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atliktame tyrime rašoma, jog Lietuva lyčių lygybės link žengia lėčiau, nei kitos Europos Sąjungos (ES) narės. Lyčių lygybės indeksą analizuojantis institutas teigia, jog nuo 2005 metų iki dabar Lietuvoje akivaizdi ne progresija, o atvirkščiai − tik lyčių lygybės padėties regresija.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atliktame tyrime rašoma, jog Lietuva lyčių lygybės link žengia lėčiau, nei kitos Europos Sąjungos (ES) narės.
Prasta lyčių lygybės padėtis ne išimtis ir šalies politikoje – čia moterys sudaro vos 24 proc.Sseimo narių, merių pozicijas savivaldybėse užima tik 8 proc. moterų politikių, o Vyriausybė, kurioje šiuo metu yra viena ministrė, 2019 metais kurį laiką buvo išskirtinai vyriška visame ES kontekste. Remiantis Jungtinių Tautų raporto duomenimis, Lietuva yra viena iš valstybių, kurioje pastebimas vienas iš didžiausių moterų skaičiaus kritimas politikoje nuo 2017 metų.
Remiantis šiandienos Pasaulio banko pateikiamais statistiniais duomenimis, didžiausią skaičių moterų parlamente Europos sąjungoje galime matyti Švedijoje ir Suomijoje, tuo tarpu didžiausias atotrūkis matyti Vengrijoje ir Lietuvoje. Pasaulio banko pateikiami statistiniai duomenys rodo, jog mūsų šalies Parlamente moterys sudaro tik 21 % visų išrinktųjų. Ne tik šie skaičiai kalba apie situacijos rimtumą – Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama informacija dažnai taip pat paremta lyčių supriešinimu.
„Šiandien turime nevienareikšmišką situaciją – nors, viena vertus, Lietuvos žiniasklaidoje daugiau dėmesio skiriama politikių karjerai, nei jų ir šeimos santykiui bei išvaizdos aprašymams, tačiau tuo pačiu moteriška lytis dažniau nei vyriška yra reprezentuojama kaip kliūtis ar priežastis, kodėl politikė negali siekti karjeros. Tiek periodinėje spaudoje, tiek naujienų portaluose politikės dažniau pristatomos kaip nepasisekusios savo srities ekspertės, akcentuojama jų nekompetencija“, – esamą situaciją pristato Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto absolventė Austėja Serbentaitė, savo moksliniame darbe nagrinėjusi 2019 metais žiniasklaidoje kurtas politikių reprezentacijas. Atliekant tyrimą buvo peržvelgtas populiariausių Lietuvos naujienų portalų 2019 m. publikuotas turinys.
Pasak tyrimo autorės, nesunku prisiminti pernai metais itin daug dėmesio sulaukusią dabartinės vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės kandidatūrą ir tuo metu vienintelei ministrei moteriai laidytas replikas apie ministrei krentančią „vyrišką“ naštą.
Kiti vyraujantys stereotipai – politikių vaizdavimas kaip nesavarankiškų, partijos lyderio pašonėje šalia vyro esančių moterų, pabrėžiant jų pasyvią politinę poziciją, įtampos tarp karjeros ir šeimos pasirinkimų kūrimas, moters išvaizdos supriešinimas su žiniomis ir profesionalumu.
„Periodinėje spaudoje ypač dažnai vyrauja politikių socialinės padėties išskirtinumas – politikės moterys vaizduojamos kaip žymių vyrų, viršininkų žmonos, o naujienų portaluose nesukūrusi tradicinės šeimos politikė yra vaizduojama neigiamai, šeimos neturėjimą siekiant išskirti kaip neigiamą savybę. Galime prisiminti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir į prezidentus kandidatavusios Ingridos Šimonytės atvejus – būtent jų, kaip moterų, atžvilgiu buvo nuolat akcentuojama šeimyninė padėtis – nesukūrusi tradicinės šeimos politikės buvo vaizduojamos neigiamai. Turbūt daugelis dar prisimena premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus apie tai, kaip ji galėjo būti visos tautos motina, jeigu neturi nei vyro, nei vaikų“, –pastebi A.Serbentaitė.
Pastebėtina ir tai, jog žiniasklaidoje pasikartojančiu stereotipiniu pagrindu akcentuojamas moters kūniškumas, pabrėžiamas seksualumas – publikacijose ypač daug dėmesio skiriama moterų politikių išvaizdos aprašymui, kostiumėlių spalvai, šukuosenos stiliui, dėvimiems papuošalams ar makiažui. Tik pavieniais atvejais internetinėje žiniasklaidoje politikės išvaizda minima ir teigiama prasme – išskiriant politikės elegantiškumą ir reprezentatyvumą savo atstovaujamai šaliai.
Įvardinant teigiamus reprezentacijos bruožus, politikės yra vaizduojamos kaip stiprios, atsakingos, ryžtingos ir protingos, o moteriška lytis įvertinama kaip teigiama savybė.
Taip pat 2019 metų žiniasklaidoje yra kalbama apie lyčių lygybės svarbą, išskiriamos simboliškos pergalės link lyčių lygybės politikoje.
Reikalingiausi pokyčiai – priešakyje
Asociacijos „Lyderė“ inicijuotoje diskusijoje su Seimo rinkimuose kandidatuojančiais esamais ir būsimais politikais 6 partijų atstovai vieningai sutarė, jog lyčių lygybė būtina mūsų valstybės ekonominiams vystymuisi ir būtina pasitelkti kiek galima platesnį komunikacijos priemonių ratą tai ištransliuoti visuomenei.
Diskusijos metu politikai akcentavo, jog lyčių lygybė – kompleksinė problema, reikalaujanti vienu metu kompleksinių pokyčių, o pradėti reikėtų nuo valstybinės švietimo sistemos pertvarkos, įgalinančios kiekvieno lygias galimybes, taip pat būtina užtikrinti atitinkamą atstovavimą aukščiausiuose postuose.
Kaip viena esminių problemų, akcentuota asociacijos ,„Lyderė“, – dabartinė nesubalansuota vaiko priežiūros sistema.
„Nesubalansuota sistema lemia moterų pasirinkimą tik po 2 metų išmokų gavimo grįžti atgal į darbo rinką, nes Lietuvoje nepakanka formalių vaiko priežiūros paslaugų pasiūlos. Lietuvoje tik 33 % vaikų iki trejų metų gauna prieigą prie ankstyvojo amžiaus ugdymo. Tuo tarpu Danijoje, pirmaujančioje lyčių lygybės klausimu, tokių paslaugų suteikiama daugiau nei 80 % vaikų iki 3 metų“, – problemas akcentavo Dovilė Burgienė, viena iš asociacijos „,Lyderė“ steigėjų.
Straipsnį inicijavo asociacija „Lyderė“
