Visų žurnalistų kompiuteriai paimti su prokuroro sankcija. Apklaustų žurnalistų telefonų STT netikrino ir nepaėmė.
LŽS pirmininkas pridūrė, kad pažyma, dėl kurios kilo triukšmas, yra politikų ir pareigūnų reikalas, tačiau jam neteko girdėti, kad jie būtų taip triukšmingai vedami į apklausas.
„Ieškome advokato, kuris padėtų apginti kolegių teises. Aš manau, kad gali būti pažeistos jų teisės. Demokratinėse šalyse taip beveik nebūna, kad reikėtų kolegas kvosti“, – 15min.lt sakė D.Radzevičius.
Jo teigimu, šiame tyrimo etape BNS žurnalistės yra liudytojos. LŽS pirmininkas priminė, kad Visuomenės informavimo įstatyme ir Žurnalistų bei leidėjų etikos kodekse yra įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga žurnalistams neatskleisti informacijos šaltinio.
„Aš suprantu, kad svarbiausia yra išsiaiškinti, kas atskleidė informaciją. Žurnalistai, pagal savo profesijos esmę, net negali to atskleisti. Pagal įstatymą, to gali reikalauti tik teismas ir tik labai išskirtiniais atvejais – kai reikia saugoti žmogaus gyvybę, sveikatą, – sakė jis. – Šiuo atveju negirdėjau, kad informacijos atskleidimas grėstų kieno nors gyvybei ar valstybės vientisumui.“
D.Radzevičius pabrėžė, kad dėl pažymos paviešinimo atsakomybė tenka pareigūnams. Jis pridūrė, jog Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog valstybės paslapties saugojimas – pareigūnų prievolė ir dėl jos atskleidimo atsakomybė tenka jiems.
„Aš manau, kad šie STT veiksmai yra lengviausias kelias bandant surasti kaltininkus. Jeigu žurnalistai atskleistų šaltinius, tai negarantuotų sėkmės, nes šaltiniai gali atrasti daugybę gynybos būdų, įrodymui to nepakaktų“, – pabrėžė pašnekovas.
LŽS pirmininkas pridūrė, kad pažyma, dėl kurios kilo triukšmas, yra politikų ir pareigūnų reikalas, o jam neteko girdėti, kad šie būtų taip triukšmingai vedami į apklausas.
„Aš apie tai kalbėsiu su kolegomis iš ESBO – apie tai, kad mums tai kelia nerimą“, – pridūrė jis.
D.Šakalienė: teisėsauga linkusi iškart taikyti pačias griežčiausias sankcijas
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorė Dovilė Šakalienė 15min.lt teigė turinti per mažai informacijos, kad galėtų vertinti, ar STT nepažeidė BNS žurnalisčių teisių.
„Teisėsauga turi galimybę ir pareigą vykdyti ikiteisminius tyrimus įvairiais klausimais, tačiau ypač svarbu laikytis visų taisyklių. Jeigu nėra teismo sankcijos dėl žmogaus sulaikymo, į apklausą jis gali eiti tik savo noru. Jeigu paimti daiktai, be teismo sankcijos tai neturėtų būti daroma“, – sakė ji.
Prokurorai, imkitės geriau savo struktūrų, o ne laisvos žiniasklaidos
Instituto vadovė pridūrė, kad ŽTSI yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą dėl Lietuvos teisėsaugos.
„Ji yra linkusi iškart taikyti pačias griežčiausias sankcijas. Tačiau teisėsauga yra vienas iš valstybės pagrindų ir ji turi turėti galimybę tinkamai vykdyti tyrimą ir su ja reikia bendradarbiauti“, – tvirtino pašnekovė.
E.Masiulis: „Ar tai atitinka laisvos valstybės požymius?“
STT veiksmai sulaukė ir politikų komentarų socialiniame tinkle „Facebook“. Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo paskyroje rašė: „Pasakykit man - ar girdėjote, kad būtų nutekinta info iš prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų? Aš ne tik girdėjau, bet ir žinau. O ar girdėjote, kad dėl to būtų pradėtos bylos? Aš ne. Ir generalinis prokuroras trejus metus man į tai nieko neatsako.
Tai kurių galų jie lenda prie žurnalistų? Suprantu, kad galima draugiškai paklausti, nes jie irgi piliečiai. Bet ne išsivedinėti žurnalistus dviejų spintų apsuptyje. Juk žurnalistai neturi pareigos žinoti, kuri informacija yra slapta, o kuri ne, ir ne jie ją turi saugoti. Slapta informacija žurnalistams gali atitekėti, o ne iš jų ištekėti. Tad, prokurorai, imkitės geriau savo struktūrų, o ne laisvos žiniasklaidos“.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rašė: „Didelį susirūpinimą kelia tokie specialiųjų tarnybų veiksmai. Mano galva, elgiamasi neadekvačiai esamai situacijai. Ar tai, kas vyksta, tikrai atitinka XXI amžiaus teisinės demokratinės valstybės požymius?“
