M.Basčiui metami kaltinimai užsiimant veikla, nesuderinama su valstybės interesais. Išslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga byloja, kad 2012-ųjų rudenį, keičiantis valdžiai Lietuvoje, Maskvoje sukurtas planas, kaip sustabydyti Lietuvos siekius ištrūkti iš Rusijos energetinės įtakos.
„Rosatom“ sumanė į savo planus įtraukti Lietuvos verslą – buvo siūloma trims stambioms statybos įmonėms – „Vėtrūnai“, „Eikai“ ir „Panevėžio statybos trestui“ steigti koncorciumą. Verslininkai vilioti pažadais dalyvauti bendruose su „Rosatom“ projektuose, elektros linijos statyboje į Kaliningradą bei galimybe prekiauti rusiška elektra. „Rosatom“ situaciją pavedė spręsti „Rusatom Overseas“ vadovui Aleksandrui Mertenui. Į šią istoriją įtraukti buvę KGB pareigūnai Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika, bei Jevgenijus Kostinas teikė informaciją Maskvai. Iš VSD medžiagos aiškėja, šie asmenys ieškojo ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir politikų palankumo. Čia ryškus M.Basčio dalyvavimas.
Išslaptintoje VSD medžiagoje rašoma, kad Jevgenijus Kostinas ėmėsi organizuoti „Rusatom Overseas“ vadovų vizitą į Vilnių 2012-ųjų lapkritį.
Gruodį jis suvedė „Rusatom Overseas“ direktorių Rytų Europai A.Merteną su M.Basčiu. Sutarta susitikti su Algirdu Butkevičiumi 2012-ųjų gruodžio 4 d., tačiau atėjo tik J. Kostinas ir M. Bastys. VSD duomenimis, A.Mertenas referavo Maskvai, kad susitikimas su premjeru A.Butkevičiumi neįvyko, tačiau gautas pažadas, kad įvyks, kai bus suformuota vyriausybė.
Nepavykus suorganizuoti susitikimo su premjeru A.Butkevičiumi, M.Bastys 2013 m. vasarį atvedė J.Kostiną ir A.Merteną į Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinetą. Išslaptintame VSD dokumente teigiama, kad A.Mertenas informavo savo viršininkus Maskvoje, jog su V.Gedvilu aptaręs detales oficialaus susitikimo, kuriame dalyvautų „Rosatom“ prezidentas Sergejus Kirijenka ir jo pavaduotojas Kirilas Komarovas, o iš Lietuvos pusės – Seimo pirmininkas ir premjeras. Tačiau J.Kostinui ir M.Basčiui nepavyko atvesti „Rosatom“ atstovų į Vyriausybės rūmus.
VSD duomenimis, premjero A.Butkevičiaus ir „Rosatom“ atstovo A.Merteno susitikimas, kuriame dalyvavo ir J.Kostinas, įvyko Ignalinos atominėje elektrinėje 2013 m. vasario 22 d. Savo vadovybę Maskvoje A.Mertenas informavo su A.Butkevičumi kalbėjęs apie galimybę panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, statyti jungtis į Kaliningradą, siūlęs Lietuvai tapti Baltijos atominės elektrinės akcininke. Anot VSD, A.Mertenas akcentavo A.Butkevičiui, kad priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus, Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą. Apie A.Merteno vadovaujamos delegacijos susitikimą su premjeru A.Butkevičiumi „Rosatom“ pranešė viešai. Dabar A.Butkevičius tai neigia.
„Nepažįstu nei Kostino, nei Merteno. Su manim nebuvo jie susitikę“, – telefonu sakė A.Butkevičius.
Dabar, kai iškilo M.Basčio ryšiai su Maskva, A.Butkevičius tikina perspėjęs savo partijos bičiulį laikytis atokiau nuo J.Kostino kompanijos.
„Jisai paprašė, ar negalėtumėt priimt „Rosatom“ atstovo, ir aš jam pasakiau, kad nepriimsiu, ir būtų gerai, jei tokiais klausimais neužsiimtum“, – sakė A.Butkevičius.
Jisai paprašė, ar negalėtumėt priimt „Rosatom“ atstovo, ir aš jam pasakiau, kad nepriimsiu, ir būtų gerai, jei tokiais klausimais neužsiimtum, – sakė A.Butkevičius.
M.Basčio veiklą tyrusio parlamentinio komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, kad šis A.Butkevičiaus liudijimas iškėlė klausimų.
„Tai kodėl po įspėjimo tolesnė aktyvi pono Basčio veikla nenutrūko ir toliau buvo siekiama daryti tuos susitikimus? Ir tai buvo toleruojama iš esmės ir po įspėjimų, ir net išėjus į spaudą tai informacijai, ir netgi po jų, jo kandidatūra partijos buvo teikiama į Seimo vicepirmininko poziciją. Tai tas yra keista“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas.
Mūsų šaltinių duomenimis, VSD A.Butkevičių žodžiu įspėjo apie „Rosatom“ kėslus ir padarinius Lietuvos nacionaliniam ir energetiniam saugumui. Viešumoje pasklidus informacijai apie M.Basčio ir J.Kostino organizuojamus susitikimus, derybos ėmė strigti, „Rosatom“ reiškė nepasitenkinimą, tašką istorijoje padėjo įvykiai Kryme 2014 metais.
VSD išslaptino dar vieną dokumentą: 2006-ųjų lapkričio 2 d. tuometis premjero Gedimino Kirkilo patarėjas M.Bastys buvo įspėtas dėl ryšių su su Rusijos gynybos atašė pulkininku Valerijumi Volkovu, kuris 2004 m. liepą išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą. VSD neatskleidžia pavardės antrojo Rusijos ambasados pareigūno, kuris anuomet bendravo su M.Basčiu. Pranešta, kad šis diplomatas už šnipinėjimą išsiųstas ne tik iš Lietuvos, bet ir iš vienos NATO valstybės.
Mūsų šaltinių duomenimis, 2004-ųjų vasarį iš Lietuvos išsiųsti trys šnipinėjimu įtarti Rusijos ambasados darbuotojai. Vienas jų – pirmasis ambasados sekretorius Vladimiras Michailovas, už tai, kad bandė verbuoti Seimo darbuotoją. V.Michailovas už neleistiną diplomatui veiklą buvo išprašytas ir iš Belgijos.
Saugumas siūlė M.Basčiui pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau patikrinimas atliktas nebuvo. M.Bastys apklausinėjamas Seimo komitete tikino neatsimenąs, kad VSD jį įspėjo.
„Mano atmintyje tokių dalykų nėra išlikę“, – sakė M.Bastys.
2006-aisiais saugumo pareigūnai turėjo teisę asmenį įspėti ir kitaip: raštu nurodyti, kokį įspėjamasis pažeidžia įstatymą ir kokia už tai gręsia atsakomybė. Gavęs įspėjimą, asmuo privalėjo pasirašyti. Turėdamas įspėjimo nuorašą kišenėje, vargu ar galėtum skųstis sutrikusia atmintimi. Dabar M. Bastys per teismus siekia prokurorus priversti, kad šie Valstybės saugumo departamento vadovui Dariui Jauniškiui ir jo pavaldiniams, tikrinusiems M.Basčio veiklą, keltų bylą dėl galimo piktnaudžiavimo.
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad saugumo pareiga – tirti kaip yra veikiama prieš valstybę, ir tas veikimas nebūtinai yra kriminalinis nusikaltimas.
„VSD tiesiog padarė savo darbą. Jie ištyrė asmenį, kuris pretendavo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, ir nieko daugiau“, – sako buvęs VSD vadovas.
M.Bastys taip pat reikalauja, kad prokurorai išaiškintų, ar jis nepadarė nusikaltimo pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Tiktai teismas gali ir pasakyti, ar aš esu kokia nors grėsmė Lietuvos respublikai, ar ne“, – sako Seimo narys.
Parlamentinio tyrimo komiteto vadovas teigia, kad M. Bastys ir jo advokatai siekia tyrimą perkelti iš politinio lygio į teisinį.
„Jeigu jis įtrauktų teisines institucijas į šitą procesą, be abejo, jam pavyktų atitolinti, sukelti visų pirma abejones, sumenkinti patį tyrimą, atitolinti sprendimus, nes, kaip žinote, baudžiamieji tyrimai vyksta labai ilgai“, – teigia V.Bakas.
