„Galima konstatuoti, kad priimdamas nutarimą, grynai susijusį su Baudžiamojo kodekso 118 straipsniu, Seimas vykdo politinį susidorojimą ir viršija visus savo įgaliojimus“, – BNS trečiadienį sakė Mindaugas Bastys.
Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių su Rusijos valstybinių bendrovių ir nusikalstamo pasaulio atstovais atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.
„Seimo išvada yra labai panaši į Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
Už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Parlamentarui Seime yra inicijuota apkalta dėl žvalgybos pareigūnų medžiagoje aprašomų M.Basčio ryšių su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Parlamentaras teigia pats atsisakysiantis mandato tuo atveju, jei apkaltos proceso metu Konstitucinis Teismas jį pripažintų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.
M.Bastys sakė, kad po prokuratūros sprendimo jis įgavo dar vieną teisinį argumentą, jog įstatymų pažeidimo nepadarė.
„Aš tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas ne tik vadovausis politiniais sprendimais, bet ir teisiniais sprendimais, įskaitant prokuratūros sprendimą“, – teigė Seimo narys.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad teisėsauga ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti antradienį.
Pasak prokurorų, Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje apie M.Basčio ryšius „nėra informacijos, kuri patvirtintų, kad Seimo nario M.Basčio veiksmuose galėjo būti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių“.
„M.Bastys prašyme prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jo veiksmus kaip turinčius nurodyto nusikaltimo požymių. Todėl M.Basčio (...) prašymą vertinti kaip pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nėra pagrindo“, – sakė R.Stundienė.
Jos teigimu, Valstybės saugumo departamentas prokurorams nurodė neturintis papildomos informacijos dėl M.Basčio galbūt padarytų nusikaltimų.
Žvalgybos vertinimu, M.Basčio ryšiai daro jį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
